Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
– Kaip vertinate mokestinių pasiūlymų paketą?
– Centrine ašimi tampa nauji mokesčiai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimas. Ekonomistai visada žiūri taip – mokestine politika turi būti siekama ne tik susirinkti papildomas lėšas į biudžetą, bet ir pakeisti žmonių elgseną.
NT mokestį reikėtų įvesti, jei turėtume labai didelių problemų, susijusių su tuo, kaip asmenys elgiasi pirkdami šiuos objektus. Bet dabar nėra didelės problemos, jog kai kurie žmonės dėl geresnio, patogesnio gyvenimo įsigyja šiek tiek brangesnį NT, nes nėra daug asmenų, nuolat keičiančių NT, jį perkančių, parduodančių ir pan.
Kai didžioji dalis žmonių įsigyja NT ir jį valdo 20–30 metų, galbūt kai kas ir iki gyvenimo pabaigos lieka tame būste, neturime paskatų mokesčiu keisti tokio žmonių elgesio.
Vadinasi, tas NT mokestis, kurį jie susigalvojo, yra eilinis būdas kaip nors papildomai apmokestinti NT turėtojus, kad būtų surinkta papildomų įplaukų į biudžetą. Bet tai būtų galima pasiekti ir su dabar egzistuojančiais mokesčiais, nes šis atnaujintas NT mokestis niekaip nepakeis elgsenos, o gal net paskatins NT dar neturinčius asmenis greičiau jį įsigyti, galbūt kokį ekonominės klasės būstą, kad NT mokestis būtų mažesnis.
Kitu atveju jie nuomosis NT, bet greitai pajus perkeliamą to mokesčio naštą ant jų pečių, o NT jie net neturi.
Individualia veikla besiverčiančių ir samdomų darbuotojų apmokestinimo suvienodinimas, liečiantis ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą, irgi kelia šiek tiek abejonių.
Individualia veikla bersiverčiantys asmenys apmokestinami mažiau, nes susiduria su didesne rizika. Dažnai jie patys prisiima veiklos riziką visa apimtimi, ko niekada nedaro samdomas darbuotojas. Dėl šios priežasties gerai jiems taikyti mažesnį apmokestinimą, nei taikomas samdomiems darbuotojams. Bet Vyriausybė jau seniai norėjo šią spragą išspręsti, buhalteriškai išgauti papildomų įplaukų į biudžetą.
Tai vertinimas yra toks: ieškoma, kaip surinkti lėšų į biudžetą, bet nebandoma kaip nors keisti ydingo gyventojų elgesio.
O ydingas elgesys, kurį reikėtų keisti, yra susijęs su tarša. Šio mokesčio Vyriausybė neketina įvesti, yra nuo jo atsiribojusi.
Ši Vyriausybė yra finansiškai raštinga, bet tam tikrose ekonomikos srityse daro klaidų.
– Kaip manote, kiek mokestiniai pakeitimai padėtų surinkti pinigų į biudžetą?
– Pavyzdžiui, NT apmokestinimas startuos nekaltai, įmokos bus nedidelės, bet vėliau sunku ką nors nuspėti. Greičiausiai tie tarifai, ypač progresyvesniuose miestuose, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, stipriai augs. Vadinasi, iš pat pradžių tos įplaukos bus nedidelės ir jos nieko nespręs ir tai bus vienas iš argumentų plėsti mokestinę bazę.
Tada garantuoju, kad NT plėtra prasidės tam tikrose zonose, kad ten galėtų gyventi nepasiturintys asmenys, negalintys susimokėti įmokų, taip žmonės bus iškeldinti iš perspektyvių į mažiau perspektyvias zonas.
Taip neva būtų paskatinta NT plėtra vienoje ar kitoje zonoje, savivaldybės greičiausiai būtų suinteresuotos kaip nors statybos ar kitoms įmonėms palenpgvinti gyvenimą, paskatinti plėtrą. Bet tai ydingas kelias. Ne nuo to reikėtų pradėti.
– Ar lietuviai pajėgūs sumokėti šiuos numatomus mokesčius?
– Mokesčiai nedideli, jie nelabai kandžiojasi, bet pažiūrėkime, kokioje aplinkoje juos kuriame.
Dabar Europos Centrinis Bankas (ECB) didina palūkanų normas. Jei namų ūkis turi 70–80 tūkst. eurų paskolą, jam palūkanos yra ūgtelėjusios apie 100 eurų ar net daugiau, tai – jau pastebima suma.
O ECB ir toliau žada kelti palūkanas, prie viso to svarstoma ir įvesti mokesčius, kad ir nedidelius. Bet gyventojams tenkanti našta bus pastebima.
Nepamirškime ir to, kad politikai linkę rinkėjams pataikauti, o tai reiškia, kad, jei gyventojai susiduria su išaugusiaisi mokėjimais, galima lengvai sugalvoti kompensacinius mechanizmus. Tada turėtume tokią situaciją: ECB didina palūkanų normas, dėl to įsipareigojimai komerciniams bankams auga, bet tada valstybė sukuria papildomus mokesčius, kuriais susirenka papildomų lėšų ir jomis kompensuoja dalį kredito naštos.
Tai ar nebūtų protingiau bent jau kurį laiką luktelėti su papildomais apmokestinimais, kol palūkanos dar aukštos? Kai jos koreguotųsi, grįžtų į žemesnius skaičius, tada būtų galima taikyti naujus apmokestinimus.
– Ar artimiausiu metu galima tikėtis žemesnių palūkanų?
– Ne. Pažiūrėkime į infliacijos rodiklius, jie vis dar aukšti, o efektyvesnės priemonės tam stabdyti, be palūkanų kėlimo, kol kas neturime, nors tai turi ir šalutinių poveikių – gyventojams tenka mokėti didesnes kredito įmokas.
Jei infliacija ir toliau bus tokia aukšta, gyventojai ir įmonės turi tikėtis toliau mokėti didesnes palūkanas dėl piktnaudžiavimo kainų didinimu, reikia mažinti apetitą kainų didinimui.
– Daug kalbama apie recesiją. Ar jau žvelgiame jai į akis?
– Pagal vadovėleius bent porą ketvirčių iš eilės ekonomika turi smukti, tada matome recesiją. Bet pažiūrėkime į kitus parametrus.
Nors paskutinis praėjusių metų ketvirtis, palyginti su trečiuoju, daugeliui ES šalių baigėsi ekonomikos nuosmukiu, metinis rezultatas buvo geras. ES šalių ekonomikos net ūgtelėjo apie 3,5 proc. Tai nemenkas metinis augimas.
O paskutinis ketvirtis buvo prastas dėl daugelio priežasčių: energinių išteklių brangimo, perteklinio kainų prieaugio, pardavimų apimčių nuosmukio.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad turime stabilią padėtį energetikoje, dujų kainos, palyginti su vasara, yra smukusios apie 8 kartus, įžvelgti didelių paskatų tolimesniam kainų augimui neišeina. Jei vienoje ar kitoje šalyje bus fiksuotas nedidelis ekonomikos susitraukimas pirmąjį ketvirtį, tai tikriausiai ir liks fiksuotas tik pirmąjį ketvirtį, nes darbo rinkos rodikliai ES yra geri, pavyzdžiui, Vokietija visus metus turėjo apie 3 proc. nedarbą. Tai žemiausias nedarbo rodiklis nuo Vokietijų susijungimo.
Tad turėtume išvysti kainų korekcijas, stabilizavimąsi, nes energetikos problemos jau išsisprendė, ECB taip pat vėsina ekonomiką.
Bet, žinoma, gyventojams ir įmonėms tenkanti našta bus didesnė, dėl to Vyriausybė turėtų kai kuriuos norus įvesti vieno kito euro mokestį padėti į stalčių, nes tai tik atrodo neskausminga, bet tokiomis sąlygomis tai didintų naštą.
