Taip pat siūloma svarstyti rinkos reguliavimui įsteigti maisto tarybą, keisti prekybos tvarką reglamentuojantį įstatymą.
Anot politikų, pieno gamintojų prašomi 40 mln. eurų skubios paramos yra „būtinas minimumas“ ūkių padėčiai stabilizuoti.
„Siūlome iš pabrangusių maisto produktų surenkamą PVM perviršį skirti paramai ūkiams. Pernai šis perviršis sudarė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Raginame imtis pieno rinkos reguliavimo įsteigiant maisto tarybą, kurioje visos pusės – gamintojai, perdirbėjai, prekybininkai, valdžios institucijos – galėtų nusistatyti minimalias kainų dalis.
Raginame gerinti lengvatinių kreditų sąlygas ūkininkams, atidėti finansinių įsipareigojimų vykdymą, taip pat siūlome keisti pieno įstatymą“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė LSDP parlamentaras Vidmantas Kanopa.
„Šiais žingsniais būtų galima užtikrinti sąžiningesnį vertės pasidalijimą pieno kainos grandinėje“, – pažymi Seimo narys.
Jo teigimu, dėl šiemet nukritusių supirkimo kainų kiekvieną mėnesį užsidaro 60–100 vidutinių ir smulkių pieno ūkių, o nuo 2005 m. jų iš viso sumažėjo nuo maždaug 180 tūkst. iki 21 tūkst.
Socialdemokratas tikino remiantis ūkininkų prašymą jiems skirti 40 mln. eurų.
„40 mln. eurų parama yra būtinas minimumas kompensuojant nuo 2023 m. sausio 1 d. patiriamus nuostolius“, – teigė V. Kanopa. Pasak jo, ūkininkams brango visi veiklos kaštai, o, negavę valstybės paramos, liko be apyvartinių lėšų.
Kitas LSDP parlamentaras Kęstutis Vilkauskas antrino, jog praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pristatyta 8 mln. eurų dydžio finansinė parama už laikomas karves nėra pakankama.
„Tai tik lašas jūroje“, – konferencijoje sakė K. Vilkauskas. Anot jo, prašomas lėšas pieno gamintojams reikia suteikti skubiai.
„Žmonės akcentuoja: dabar padėkite, paskui susikooperuosime, susitvarkysime, susikaupsime ir vėl teiksime produkciją“, – teigė jis.
Partijos Žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius savo ruožtu pabrėžė, kad socialdemokratai norėtų, jog ministerija parengtų specialią programą ūkininkų kooperacijai skatinti.
„LSDP tikrai paremsime iniciatyvą ŽŪM parengti dedikuotą investicijų į žemės ūkio kooperatyvų, ypatingai perdirbimo, programą ir pagaliau paskatinti ūkininkus realiai, o ne kalbomis, imtis veiksmų“, – sakė M. Maciulevičius.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės, o ketvirtadienį didelio masto protestas planuojamas Seimo prieigose.
Ūkininkų atstovai teigia, jog pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos, o vien tam, kad galėtų išsilaikyti, jiems reikia 40 mln. eurų paramos.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų.
Tuo tarpu dar vasarį Kęstutis Navickas, kreipėsi į už žemės ūkį atsakingą Europos Komisijos pareigūną Januszą Wojciechowskį, prašydamas suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Tiesa, tuomet eurokomisaras K. Navickui adresuotame laiške skirti prašomos paramos dar nesutiko.
K. Navickas Briuselyje viešėjo ir šią savaitę, kur klausimas buvo aptartas darkart. Antradienį ŽŪM skelbė, jog kartu su Latvijos kolega Didziu Šmitu, J. Wojciechowskio prašoma iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.
Tuo tarpu eurokomisaras nurodė, kad EK atidžiai vertins situaciją, teigia ŽŪM.
