Pristatė, kaip nori keisti mokesčius: tai paliestų visus

Pasak G.Skaistės, siūlymais siekiama trijų tikslų: sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui; skatinti verslus augti ir investuoti įgyvendinant žaliosios darbotvarkės tikslus ir inovacijų plėtrą; pokyčiais prisidėti prie sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

„Nedidelių pakeitimų gali būti, bet balsuojant Seime pamatysime, kiek yra noro išties mažinti „gyvulių ūkį“, apie ką daug kalba tiek valdantieji, tiek opozicija.

Tie sprendimai nėra lengvi, tam tikrai grupei žmonių situacija nebus geresnė, bet jei situaciją norime taisyti iš esmės, tie sprendimai turi būti priimti. Pamatysime, kiek yra politinės valios tuos sprendimus priimti“, – teigė ministrė.

„Siūloma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengtų automatines gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas. Šiuo metu jau panašiai daroma – žmonės, norintys deklaruoti savo pajamas, atsidaro VMI tinklalapį ir ten mato preliminarią deklaraciją.

65 proc. žmonių deklaracijas patvirtina be jokių pakeitimų, bet pernai žmonės nesusigrąžino 57 mln. eurų permokų, kurios jiems priklausė. Todėl siūlome, kad VMI suformuotų automatines deklaracijas ir, jei žmogus per tam tikrą laiką korekcijų nepadarė, būtų laikoma, kad deklaracija yra pateikta be pakeitimų. Jei būtų tokios automatinės deklaracijos, tie pinigai žmones pasiektų“, – pristatė G.Skaistė.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijos taip pat būtų formuojamos automatiškai, kad žmonėms liktų tik apmokėti sumas.

Siūloma ir smulkiojo verslininko sąskaita, kuria galėtų naudotis individualią veiklą vykdantys asmenys.

„Atsidaręs banko sąskaitą žmogus deklaruotų, kad tai – smulkiojo verslininko sąskaita. Tada VMI automatiškai įrašytų jį į mokesčių mokėtojų registrą, įplaukos į šią sąskaitą automatiškai būtų laikomos individualios veiklos pajamomis.

Būtų atskaičiuojamos įstatyme numatytos prezumpcinės sąnaudos, o likusios pajamos apmokestinamos pagal dabartinį reguliavimą. VMI suformuotų automatinę deklaraciją ir visus mokesčius – GPM, socialinio draudimo įmokas, sveikatos draudimo mokesčius – būtų galima apmokėti vienu spragtelėjimu“, – pristatė ministrė.

Skatinant investicijas siūloma prastęsti dabar galiojančią investicinio projekto lengvatą, leidžiančią 100 proc. atskaityti investicijas į technologinį atsinaujinimą. Lengvata taikoma iki 2023 m. gruodžio 31 d., ją pratęsti siūloma iki 2028 m. gruodžio 31 d.

Šiuo metu galioja ir neterminuota MTEP lengvata bei „Patentų dėžutei“, jos išliktų.

Lengvata filmų gamybai taikoma iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ją taip pat siūloma pratęsti dar penkeriems metams.

Naujiena – kaip alternatyva reinvestuojamo pelno modeliui, siūloma praplėsti turto klases, kurioms galima taikyti momentinį nusidėvėjimą. „Tai reiškia, kad būtų paskatintos produktyvios investicijos į įrengimus, kompiuterinę techniką, programinę įrangą, kad įmonės galėtų per vienerius metus atskaityti į sąnaudas šias produktyvias investicijas ir turėti daugiau likvidumo“, – aiškino G.Skaistė.

Svarstytos ir platesnės galimybės taikyti opcionų lengvatą. Iki šiol turėta įmonėje dirbti 3 metus ir naudos gavimo metu vis dar turėti galiojančią darbo sutartį. Priėmus pakeitimus užtektų 3 metus dirbti įmonėje, bet vėliau net ir nebedirbant išliktų galimybė išsipirkti opcionus.

Smulkusis verslas sulaukė Finansų ministerijos dėmesio, mat siūlomi net keli pakeitimai. Iki šiol smulkusis verslas turėjo lengvatines sąlygas ilgalaikio turto nusidėvėjimui, jeigu apyvarta neviršija 150 tūkst. eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 darbuotojų. Tačiau, anot G.Skaistės, taikomas darbuotojų skaičiaus apribojimas neskatina įdarbinti daugiau gyventojų, todėl siūloma jo atsisakyti. Taip pat svarstoma apyvartos ribą padidinti iki 300 tūkst. eurų.

Kad būtų galima mokėti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą, vidutinis darbuotojų skaičius turėjo neviršyti 10 žmonių, o apyvarta – 300 tūkst. eurų. Šiuo atveju vėl siūloma netaikyti darbuotojų skaičiaus apribojimo.

Šiuo metu įmonės neprivalo mokėti avansinio pelno mokesčio, kai jų apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 tūkst. eurų. Siūloma šią ribą didinti iki 500 tūkst. eurų.

Taip pat svarstoma registravimosi PVM mokėtojais ribą pakelti nuo 45 iki 55 tūkst. eurų.

„Siūlomi ir ekonomikos augimui palankesni mokesčiai. Tai – žaliųjų mokesčių plėtra. Aplinkos ministerija Seime jau pateikė akcizų įstatymo pakeitimą, kurį matome kaip mokestinių pasiūlymų paketo dalį.

Primename, kad siūloma ne tik apmokestinti energinius produktus pagal taršos lygį, bet yra ir nemažai investicijų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, „Naujos kartos Lietuva“ plano, tai 4,7 mlrd. eurų investicijų, kurios nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, renovaciją, netaršų verslą, šildymą ir transportą.

Manome, kad tai pakankamos paskatos, kuriomis būtų atsvertas didesnis apmokestinimas. Šiais sprendimais siekiama įgyvendinti bendrai ES priimtus tikslus mažinti taršą, prisidėti prie žalesnės, sveikesnės aplinkos“, – kalbėjo ministrė.

G.Skaistė priminė ir NT mokestį, kurio modelis jau buvo pristatytas. „Gyvenamajam būstui būtų taikomas lengvatinis tarifas. Tai reiškia, kad pusė gyventojų už savo būstą apskritai nemokėtų, nes atskaitos taškas būtų vidurinė būsto vertė kiekvienoje savivaldybėje. Iki tos vidurinės vertės būstai būtų apmokestinami 0 proc. tarifu, tad pusė žmonių nemokėtų.

Gyvenantys didesnės vertės būste, kurių vertė nuo vienos iki dviejų medianų, turėtų mokėti 0,06 proc. tarifą, o viršijantys dviejų medianų vertę mokėtų 0,1 proc. tarifą“, – teigė ji.

Vidutiniškai mokestis už gyvenamąjį būstą siektų apie 14 eurų per metus ir visos šios pajamos atitektų savivaldybėms. Pensininkai ir socialiai remtini asmenys galėtų teikti prašymą atidėti mokesčių atidėjimą iki turto perleidimo.

Už kitą nekomercinį NT tarifų dydžio (0,1–1 proc.) nustatymo teisė būtų suteikta savivaldybėms.

Dalis pajamų ir sąnaudų nėra įtraukiami į pelno mokesčio skaičiavimą, todėl siūloma šį išskirtinumą panaikinti.

Anot G.Skaistės, gyvybės draudimo įmonėms draudimo įmokų dalis būtų laikoma atlygiu už suteiktas paslaugas, ji būtų įtraukiama į pajamas ir iš jų atskaitomos šioms pajamoms tenkančios sąnaudos. Taip pat siūloma į apmokestinamąjį pelną įtraukti ir sveikatos priežiūros įstaigų pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų, ir iš pajamų atskaityti šioms pajamoms tenkančias sąnaudas. Taip būtų suvienodintas reglamentavimas su kitais sektoriais, teigė ministrė.

Raginama apriboti lengvatos taikymą rizikos ir privataus kapitalo subjektams (RPKS), kai jų investavimo struktūroje dalyvauja susiję asmenys.

Atsižvelgiant į tarštumo lygį siūloma nustatyti konkrečias iš pajamų galimas atskaityti automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų sumas ir sąlygas, tai kartu prisidėtų ir prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.

Raginama tikslinti prestižo vertės priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atsiskaitymams tais atvejais, kai piktnaudžiavimo rizika yra didelė. Taip pat svarstoma trumpinti prestižo nusidėvėjimą nuo 15 iki 10 metų.

Siūloma nustatyti pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais, dydžio apribojimą (iki 70 proc. apmokestinamojo pelno).

Kalbėdama apie individualią veiklą G.Skaistė priminė ekspertų kalbas apie tai, kad šioje srityje matyti nemažai „gyvulių ūkio“, kada aukštas pajamas gaunantieji moka mažus mokesčius. Atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas parengti sprendimai.

Kaip aiškino G.Skaistė, individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimas per 3 metus turėtų suartėti. Pasak jos, 2026 m. viršutinė GPM tarifo riba turėtų pasiekti 20 proc.

„Pirmaisiais metais GPM tarifas būtų nekeičiamas. Tik siūloma neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atimti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. Tai dabar yra ir darbo santykiuose.

Taip pat 2024 m. siūloma sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc. Nuo PVM mokėtojo ribos atsisakoma prezumpcinių sąnaudų.

2025 m. siūloma GPM tarifo viršutinę ribą padidinti nuo 15 proc. iki 17 proc. Tuo metu apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, pradėtų mažėti nuo 20 tūkst. iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.

Tačiau tą viršutinę tarifo ribą (dėl taikomo mokestinio kredito) mokėtų tik tie, kurie viršija viršutinę mokestinio kredito ribą. Pilna apimti GPM tarifas taikomas tik pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus. Tie žmonės, kurie uždirba daugiau nei 3 tūkst. eurų per mėnesį – tik tokie moka pilną tarifą individualioje veikloje.

2026 m. siūloma GPM tarifo viršutinę ribą padidinti nuo 17 proc. iki 20 proc. Taip pat apatinė riba, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, būtų mažinama nuo 15 tūkst. iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų“, – vardijo ministrė.

Ji ramino, kad apmokestinimo pokyčiai paliestų tik aukštesnių pajamų gavėjus. 75 proc. individualia veikla besiverčiančiųjų situacija iš esmės nesikeistų. GPM tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepaliestų iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų. Dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija nesikeis.

Prieš tai ji dar paaiškino, kad, kalbant apie gyventojų pajamų apmokestinimą, tikslas yra nuosekliai artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį prie minimalios mėnesinės algos. Mokesčiai viduriniajai klasei nedidėtų, o su NPD didinimu uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) mokestinė našta toliau nuosekliai mažėtų.

„Dėl techninių priežasčių sprendimai dėl NPD turi būti priimami kartu su valstybės biudžetu, – paminėjo G.Skaistė. – NPD formulėje yra įrašyta MMA, kuri nustatoma priimant valstybės biudžetą, todėl visi sprendimai dėl NPD bus vykdomi priimant atitinkamų metų valstybės biudžetą.“

G.Skaistė sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo suvienodinti apmokestinamąsias bazes.

„T. y. pajamų apimtis, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Šiuo metu skirtingose veiklose apmokestinamoji bazė yra taikoma skirtinga (nuo 50 proc. iki 100 proc.). Siūloma visoms veikloms suvienodinti ir skaičiuoti įmokas nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Dėl didesnių įmokų yra ir didesnės socialinės garantijos. Tai prisideda prie pensijos taškų skaičiavimo „Sodroje“, – kalbėjo ji.

Ministrė paminėjo, kad reikia pokyčių ir įtraukime į nedarbo draudimo sistemą. Per pandemiją pastebėta, kad netikėtai netekus pajamų individualią veiklą vykdantiems asmenims socialinės garantijos yra ribotos, o tarptautinės institucijos jau kurį laiką siūlo šiuos asmenis įtraukti į nedarbo draudimo sistemą. Tad būtent tai ir siūloma. Jų įmokos dydis būtų 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, bet tokiu atveju, kada netenkama pajamų, būtų mokama nedarbo draudimo išmoka.

Siūloma ir suvienodinti „Sodros“ lubas. Šiuo metu individualią veiklą vykdantys asmenys nustoja mokėti įmokas, kai jų pajamos viršija 43 VDU, darbo santykiuose ši riba aukštesnė – 60 VDU. Siūloma šias ribas suvienodinti.

Siūloma keisti ribą, iki kurios galima dirbti pagal verslo liudijimą. Ši būtų mažinama nuo 45 iki 20 tūkst. eurų. „Tai leistų išlaikyti mažesnes verslo liudijimų kainas“, – užsiminė ministrė.

Taip pat siūlomas specialus reguliavimas gyvenamosios paskirties nuomos pajamoms: „Nebeleistume to daryti pagal verslo liudijimą, taip pat taikytume 15 proc. GPM tarifą, nes tai pasyvios pajamos. Jei nuomojama gyventojams, reikėtų atskaityti numanomas sąnaudas, kurios atsiranda, kai reikia turtą paremontuoti. Tad siūloma, kad 20 proc. pajamų būtų neapmokestinamos, o būtent nuo 80 proc. pajamų būtų taikomas 15 proc. GPM tarifas.“

Aukštoms pajamoms siūloma taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar galiojančių progresinių tarifų. Juos mokėtų dvigubai daugiau žmonių, nei iki šiol mokėjo. Vietoje 8 tūkst. žmonių mokesčius mokėtų 16 tūkst. asmenų, tai – 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų.

„Papildomos aukštos pajamos būtų apmokestinamos, kai būtų susumuojamos visos žmogaus pajamos ir būtų išties matomas jo gebėjimas mokėti papildomą tarifą.

Jei susumavus aktyvias ir pasyvias pajamas suma viršytų 60 VDU, būtų mokamas papildomas 5 proc. tarifas. Jei pajamos viršytų 120 VDU, tai daliai, viršijančiai 120 VDU, būtų taikomas 7 proc. tarifas.

„Tarkime, jeigu žmogaus darbo pajamos siekia 40 VDU per metus, jos apmokestinamos 20 proc. GPM tarifu. Iš individualios veiklos gaunant 20 VDU per metus, šios pajamos apmokestinamos 15 proc. Jei kapitalo pajamos sudaro 90 VDU, jos apmokestinamos 15 proc. tarifu.

Visas šias pajamas susumavę gautume 150 VDU per metus. Tad ta dalis tarp 60 ir 120 VDU būtų apmokestinama 5 proc., o dalis, viršijanti 120 VDU, būtų apmokestinama 7 proc. tarifu“, – pateikė pavyzdį G.Skaistė.

„Pastebėtas piktnaudžiavimas, todėl siūloma apriboti dovanas iš artimų asmenų“, – pareiškė G.Skaistė.

Siūloma neapmokestinti iki 300 tūkst. eurų per metus, gautų iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, ir iki 150 tūkst. eurų per metus, gautų iš brolių ir seserų. Iki šiol tokios piniginės dovanos iš viso būdavo neapmokestinamos nepriklausomai nuo vertės.

„Siūlomi sprendimai atliepia tarptautinę praktiką ir užkardo mokesčių vengimą“, – teigė ministrė.

Siūloma atsisakyti GPM lengvatų, taikomų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms bei įmokoms į II ir III pakopos pensijų fondus. Šiuo metu valstybės biudžetui tokios lengvatos atsieina apie 44 mln. eurų per metus.

„Jos taikomos santykinai nedidelei žmonių grupei ir jos sukuria neteisingumą tarp skirtingų investavimo instrumentų, nes jie labiau pasirenkami dėl valstybės taikomos lengvatos, o ne dėl efektyvumo, konkurencingumo ar pridėtinės vertės“, – aiškino ministrė.

Pasak jos, gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, dar būtų taikoma lengvata 10 metų, tačiau naujoms sutartims tai jau nebebūtų taikoma.

Vietoje šių lengvatų siūloma turėti neutralų investavimo instrumentą – investicinę sąskaitą.

„Turėdamas tokią sąskaitą gyventojas galėtų pasirinkti įvairius investavimo instrumentus ir jiems visiems būtų taikoma tokia pati lengvata. Kol gyventojas turėtų tą sąskaitą, kol iš jos pinigų neišsiimtų, tas pelnas nebūtų apmokestinamas.

Norėtume, kad tai būtų mažmeninių investuotojų instrumentas, todėl siūlome riboti sumą, kurią galima per metus įnešti į sąskaitą, iki 10 tūkst. eurų.

Lengvata, kuri šiuo metu taikoma palūkanoms, gaunamoms iš finansinių instrumentų ne per investicinę sąskaitą, liktų galioti, jei per metus būtų gaunama iki 500 eurų palūkanų. Tokia suma būtų neapmokestinama“, – kalbėjo ministrė.

Prognozuojama, kad visi šie pasiūlymai po trejų biudžetą turėtų papildyti 447 mln. eurų, tačiau dėl įvairių lengvatų ir naujai įvedamų instrumentų reikėtų minusuoti 271 mln. eurų.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.

Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.

Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už ES vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.

Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.