„Siūlomi mokesčių pakeitimai – ne kosmetiniai, sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių.
Karpomas „gyvulių ūkio“ narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių.
Mažėja mokesčiai viduriniajai klasei (vidutiniškai nemažai uždirbančių samdomų darbuotojų), papildomais tarifais apmokestinamos tik labai didelės pajamos.
Naikinamos mokestinės lengvatos gyvybės draudimui ir kaupimui trečios pakopos pensijų fonduose, bet atsiranda daug efektyvesnis investicijas ir taupymą skatinantis instrumentas – investicinė sąskaita“, – įžvalgomis feisbuke pasidalijo N.Mačiulis.
Jis įvardijo ir pagrindinį pasiūlymų trūkumą – dalis pasikeitimų įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025–2026 metais.
Ekonomistas taip pat pridūrė, kad visada bus nepatenkintųjų, tačiau didžioji dalis kritikos bus it sliekų paieškos ant asfalto.
Labai nenustebino
„Pasiūlyta mokesčių reforma labai nenustebino, yra visai naudingų dalykų, kurie mažins biurokratinę naštą ir skatins vykdyti veiklas skaidriau, o pasiūlymuose įgyvendinami Vyriausybės programoje užsibrėžti tikslai mažinti mokestinės naštos skirtumus ir siekti, kad horizontalus teisingumas būtų ryškesnis – mokestinė našta priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų lygio“, – feisbuke įspūdžiais pasidalijo „INVL“ investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Apžvelgdama pasiūlymą, susijusį su momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimu, ji teigė, kad pasiūlymas geras.
„Teisingesnis aukštesnių pajamų apmokestinimas, apjungiant tiek pagal darbo santykius, tiek iš kapitalo gautas pajamas yra teisingesnis Lietuvoje, tačiau ar neprasidės kapitalo/darbo apskaitinė migracija tarp kaimyninių šalių stengiantis susimažinti mokestinę naštą. Ypač, kai per tris šalis veikiančių subjektų yra gausu.
Smulkaus verslininko sąskaita – iš pirmo žvilgsnio, geras pasiūlymas, mažina biurokratinę naštą, didina skaidrumą.
Investicinė sąskaita – geras pasiūlymas, apie tai kalbėta seniai ir poreikis yra. Vis dėlto neteisinga suplakti šitą klausimą su valstybės paskatomis taupyti. Mano manymu, tai nėra arba/arba klausimas. Kad situacija sparčiau keistųsi ir dviženklės infliacijos akivaizdoje neturėtume rekordinių sumų indėliuose, reikia ir to, ir to.
Smulkaus verslo skatinime yra gerų dalykų, bet registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju riba po pernykštės infliacijos galėtų būti kilstelėta dar daugiau, ypač, kai nebėra ES reguliacijos ribų“, – pastebėjimus paskelbė ekonomistė.
Labiausiai trikdo vis giliau į mokesčių sistemą skiepijama progresyvaus apmokestinimo idėja
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva sako, kad ją Finansų ministerijos pristatyme mokestinių siūlymų pakete labiausiai trikdo vis giliau į mokesčių sistemą skiepijama progresyvaus apmokestinimo idėja. Institutas taip pat nurodė negalintis pritarti pasiūlymui panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) režimą ilgalaikiam investavimui ir taupymui į investicinį gyvybės draudimą bei trečios pakopos pensijų fondus.
„Finansų ministerijos pristatyme mokestinių siūlymų pakete persipina tiek ekonominę aplinką gerinantys, tiek bloginantys pasiūlymai“, – rašoma LLRI išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Institutas nurodė sveikinantis Finansų ministerijos iniciatyvą skatinti investicijas ir siūlymą įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.
„Momentinį turto nusidėvėjimą jau kurį laiką siūlėme įgyvendinti kaip švelnesnę alternatyvą paskirstyto pelno mokesčio modeliui, kurio nesiryžtama imtis, – sakė LLRI prezidentė. – Tačiau svarbu, kad ši nauja taisyklė nepaveldėtų investicinio projekto ribojimų, dėl kurių įmonės realiai negalėjo pasinaudoti investicinio projekto nuostata.“
LLRI taip pat džiugina, kad pratęsiamas investicinio projekto nuostatų taikymas, bet verta priminti ir pažadą tobulinti jau minėtus kriterijus, pavyzdžiui, investuojama suma, sritis, turto naudojimo paskirtis, jo tipas ir naujumas. Šio mokestinio režimo svarba ypač didelė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui mažėjant ir dėl geopolitinės padėties.
„Negalima pritarti pasiūlymui panaikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) režimą ilgalaikiam investavimui ir taupymui į investicinį gyvybės draudimą bei trečios pakopos pensijų fondus. Šis instrumentas yra klaidingai vadinamas mokestine lengvata, o iš tiesų juo yra įgyvendinamas subsidiarumo principas, kai ekonominės veiklos pajamos arba išlaidos papildo valstybės funkcijas ir ilgainiui sukuria subsidiarią gyventojų ir valstybės atsakomybę.
Investicinės sąskaitos gyventojams įvedimas būtų aktualus pokytis, nes reikštų kad investuojantis asmuo nemoka mokesčių, kol neišima investicijų vartojimui. Tai prilygsta paskirstytojo įmonių pelno mokesčio modeliui, tik žmonių lygmeniu. Vis dėlto šis siūlymas atneštų teigiamą pokytį tik tuo atveju, jei jis būtų įvedamas išsaugant įmokų į investicinį gyvybės draudimą bei trečios pakopos pensijų fondus mokestinį režimą, o ne vietoje jų“, – rašoma pranešime.
Tuo metu kalbant apie smulkiųjų verslininkų sąskaitą, LLRI nurodė, kad buvo atsižvelgta į jų siūlymus ir individualia veikla besiverčiantiems gyventojams administruoti savo mokesčius bus paprasčiau. Tačiau, pasak jų, mažinant administracinę naštą, būtų tikslinga atitinkamai planuoti ir mokesčių naštą, jos nedidinant (atkreipiame dėmesį į individualios veiklos bei verslo liudijimo apmokestinimo didinimo siūlymus).
„Labiausiai trikdo vis giliau į mokesčių sistemą skiepijama progresyvaus apmokestinimo idėja, – teigė E. Leontjeva. – Užuot sujungę šeimos pajamas į bendrą apmokestinamąją bazę ir taip sumažinę mokestinę naštą (ypač toms šeimoms, kurios gyvena iš vieno atlyginimo), dabar yra imamasi sujungti įvairių rūšių pajamas ir jas apmokestinti, įvedant progresyvumą.
Pagal Finansų ministeriją sumanymą, progresyvus gyventojo pajamų apmokestinimas būtų taikomas ne tik darbo pajamoms, kurioms jis buvo įvestas kaip „Sodros“ tarifo pakaitalas (pasiekus pensijų padidėjimo nenešantį aukštesnį pajamų lygį). Negalima pamiršti ir išbraukti iš institucinės mokesčių atminties šio progresyvaus mokesčio atsiradimo argumento.“
LLRI vertinimu, siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms pajamų rūšims – sujauks mokesčių sistemą.
„Verta priminti, kad dabar su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas progresinis GPM tarifas yra susietas su „Sodros“ lubomis, kurios yra lygios progresinio GPM tarifo pajamų slenksčiui.
Todėl gyventojas, pasiekęs progresinio GPM mokėjimo ribą, nustoja mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ ir mokestinės naštos padidėjimo realiai nepajaučia. Papildomai apmokestinant ir kitas pajamų rūšis, kurioms nėra taikomos Sodros lubos, mokestinė našta gyventojams neišvengiamai augs. Kadangi kapitalas ir aukštesnę vertę sukurianti darbo jėga šiais laikais yra itin mobilūs, dėl aukštesnių mokesčių jų nutekėjimo iš šalies tikimybė yra didelė.
Turint tai galvoje, Finansų ministerijos prognozė apie potencialų progresinių mokesčių mokėtojų skaičių atrodo nepagrįsta ir mechaniška“, – dėstoma pranešime.
