Du vaikus auginanti trisdešimtmetė moteris nepabūgo sėsti į mokinės suolą – nori savojo verslo

Ši moteris, šiuo metu auginanti du vaikus, Elektrėnų profesinio mokymo centre (EPMC) mokosi kosmetikės profesijos. Ji pasirinko mokymąsi pameistrystės būdu, taigi dalį laiko Erika praleidžia dirbdama grožio salone, o dalį laiko skiria teorijos mokslams EPMC.

E.Aleknavičienė turi sukaupusi įvairios darbo patirties. Ji yra dirbusi užsienyje, pati savarankiškai pramoko manikiūrininkės specialybės. Ji išbandė save ir draudimo srityje, dirbo ir vadybininke. Tačiau visą tą laiką Erikai taip ir neteko padirbėti pagal pirmąją specialybę, kurią įgijo baigusi vidurinę mokyklą – biuro komersante.

„Įvairūs darbai mane išmokė nugalėti baimę. Imuosi ko nors naujo nebijodama, kad iš karto galbūt nepavyks, o gal – ir visai nepavyks. Užtat vėliau gyvenime nereikės gailėtis, kad kažkam pritrūkau ryžto“, – štai tokia nuostata šią jauną moterį veda link savojo tikslo – galimybės dirbti savarankiškai.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė“ Erika pasakojo, kad vaikystėje ji svajojo būti kirpėja.

„Ten, kur gyvenau, nebuvo kirpėjų. Galvojau, sukursiu verslo planą ir atidarysiu savo kaime kirpyklą tam, kad nereikėtų žmonėms važinėti kirptis kitur, į miestą,“ – prisiminė ji.

Kaupusi įvairią patirtį galop Erika atsidūrė grožio industrijos srityje. Į tinklinio marketingo įmonę, prekiaujančią kūno priežiūros priemonėmis, ją pakvietė bičiulė.

Eriką ji pamokė ir to, kaip prižiūrėti odą, kad tai taptų ryto – vakaro rutina.

Žinių troškulys buvo svarbus motyvas, paskatinęs E.Aleknavičienę imtis kosmetologijos mokslų.

Ji neslėpė: pernai rudenį pradėjus mokytis EPMC nebuvo lengva. Pirmiausia buvo mokoma teorijos, ir moteriai atrodė, kad tai – sudėtinga, nesupantama.

„Prasidėjus praktiniams užsiėmimams baimė atlėgo. Supratau, kad nėra taip baisu – kad visko galima išmokti.

Nors patinka ir veido priežiūros procedūros, man arčiau širdies yra manikiūras bei pedikiūras. Todėl manikiūro modulį ir pasirinkau mokytis pameistrystės būdu“, – kalbėjo Erika.

EPMC kosmetiko profesijos mokymo programa startavo tik pernai rudenį, bet stipri profesijos mokytojų komanda jau yra suburta.

Pasak profesijos mokytojos, kosmetikų grupės vadovės Erikos Migonienės, stojančiųjų mokytis šios profesijos konkursas buvo nemažas, – į vieną vietą būta dviejų pretendentų, ir nuo rugsėjo šios specialybės mokosi 24 mokinės.

„Per dvejus studijų metus jos turi išmokti veido priežiūros, makiažo, manikiūro, pedikiūro, depiliacijos procedūrų. Išleisime į darbo rinką kvalifikuotas specialistes, ir kiekviena jų pasirinks tą kryptį, kuri labiausiai patinka“, – sakė E.Migonienė.

Anot EPMC direktorės Linos Triponienės, kosmetiko profesija turi paklausą. Ji ypač svarbi regionuose, nes ten šios profesijos žmonės kuria darbo vietas.

„Realiai mes daug metų įvairių profesijų mokymą organizavome taip, kas šiuo metu vadinama pameistryste. Turime įvairių pameistrystės variantų: ir pavienių, ir grupinių.

Būna, kad iš bendros grupės vienas ar keli mokiniai pasirenka pameistrystę kaip mokymosi formą. Tokiais atvejais sunkiau viską administruoti.

Mūsų siekiamybė – didesnės pameistrių grupės, nes tada profesijos mokytojas turėtų galimybę jiems visiems skirti daug dėmesio.

O tai, kad valstybė skatina pameistrystę, yra logiškla, nes tokie mokiniai greičiau patenka į darbo rinką“, – sakė L.Triponienė.

Mat, mokantis pameistrystės būdu, tarp mokinio, įmonės ir mokymo įstaigos yra sudaroma trišalė sutartis. Mokiniai yra įdarbinami pagal pameistrystės darbo sutartį, ir dirba globojami meistro įmonėje. Sutartyje numatoma ir tai, kad 30 proc. laiko turi būti skiriama teorijos mokslams profesijos mokykloje.

Vienas iš pameistrystės pradininkų Lietuvoje, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Petkūnas yra įsitikinęs, kad ši mokymosi forma turi daug privalumų.

„Pameistrystės žavesys – ji suartina verslą ir mokslus, įmones ir mokymo įstaigas.

Pameistrystės nauda mokymo įstaigoms – didėjanti profesinio mokymo kokybė. Mokinį moko duprofesionalai. Vienas jų – tai gamybos meistras įmonėje, kitas – profesijos mokytojas mokymo įstaigoje. Ir tie mokslai yra susieti su realia darbo vieta“, – sakė V.Petkūnas.

Dar viena nauda mokykloms – pameistrystės mokymo forma finansuojama 25 proc. daugiau, nei įprastinė mokyklinė mokymosi forma.

Ar kiekvienas žmogus, atėjęs pas kosmetologą, sutiktų, kad jam veido procedūras atliktų mokinys? Arba vietoj patyrusios manikiūro meistrės žirklutes į rankas paimtų jos mokinė?

Ko gero, ne kiekvienam tai patiktų, tačiau geros meistrės turi ir tokių klientų, kurie neabejoja, kad ir jie padeda mokiniams įgyti patirties ir tapti savo amato profesionalais.

„Pasakau savo klientėms, kad turime besimokančią manikiūro meistrę, ir būtų gerai padėti jai įgyti įgūdžių.

Procedūra bus lėtesnė, kiek ilgesnė, bet – visiškai saugi, nes aš prižiūrėsiu. Moterys noriai sutinka, kad manikiūrą joms darytų pameistrė Erika. Jos jaučia pasitenkinimą tuo, kad kartu ją užauginsime“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė“ kalbėjo manikiūro meistrė Eglė Burdulienė.

Būtent jos grožio salone pagal kosmetologų programą pameistrystės būdu manikiūro modulį mokosi E.Aleknavičienė. Kita vertus, ji savarankiškai jau buvo pramokusi manikiūro technikos, o dirbdama salone su meistre ji viską tobulina.

Pasak E.Burdulienės, pameistrystė apskritai jai nebuvo naujiena. Dažnai apie šį mokymo būdą ji girdėdavo kitose srityse.

Pati ji irgi pamąstydavo apie tai, kad norėtų savo salone pamokyti pradedančias meistres, ypač to, kaip priimti klientus.

Dauguma tokių moterų į darbo rinką patenka baigusios trumpuosius kurus. Juose pramokstama tam tikros manikiūro ar pedikiūro technikos, bet ne daugiau – kursai neparengia meistrų.

Anot kosmetikos profesijos mokytojos Gintarės Suslavičienės, teorija – tai kaip namo pamatai. Kuo jie tvirtesni, tuo saugesnis yra ir pats namas.

„Mokines mokau apie odos sandarą, jos paskirtį, sutrikimus, ligas. Dirbdamos jos sugebės nustatyti odos tipą, odos problemas, parinkti tinkamą kosmetiką, procedūras.

Svarbu ir tai, kad suteiktos žinios pravers ir tokiais atvejais, kai klientams nevalia bus atlikti jokių procedūrų. Jiems teks patarti, kad šie kreiptųsi pagalbos į odos ligų gydytojus“, – užsiminė G.Suslavičienė.

Pasak profesijos mokytojos Erikos Migonienės, dar viena kosmetologo specialybės specifika – kontaktinis darbas su klientais.

„Klientai nėra užsakovai „už kadro“, jie dalyvauja mokyme, kur klaidoms – ne vieta. Štai todėl kosmetologo profesijoje pameistrystė kaip mokymo būdas yra įmanomas, bet jam reikia pasirengti – pirmiausiai mokinės turi įgyti bazinių žinių“, – paaiškino ji.

Pasak E.Migonienės, kosmetikės profesiją patartina rinktis toms merginoms, kurios nebijo nepažįstamų žmonių, nes tai darbas, kai reikia prie jų prisiliesti ir kuriame reikia psichologinio jautrumo.

„Taigi pirmiausia – emocinis ryšys su klientais, o tada – meistriškumas ir technika.

Šiai profesijai reikia pašaukimo, antraip bus neįmanoma dirbti. O tada – ir noro tobulėti, kaupti žinias, nes naujienų šioje srityje yra labai daug“, – patikino profesijos mokytoja.