„Pastebime, kad „Vilniaus paukštyno“ vištiena, užauginta be antibiotikų, vis labiau populiarėja – kasmet jos pardavimo kiekiai dvigubėja. Atsižvelgdami į vartotojų poreikius rinktis sveikesnius ir Lietuvoje užaugintus bei pagamintus produktus, plečiame asortimentą.
Ženklas „Užauginta be antibiotikų“ – tai sertifikuotas kokybės garantas, kad visą auginimo laiką mėsiniai viščiukai nesirgo ir nebuvo gydyti antibiotikais. Patys pilnai valdome gamybos grandinę „nuo lauko iki stalo“, kuri apima ir mėsinių viščiukų auginimą. Reguliariai peržiūrime procesus, ieškome inovatyvių paukščių auginimo technologijų, atnaujiname paukštides. Investuojame į kuo geresnes mėsinių viščiukų auginimo sąlygas, taip užtikrindami gyvūnų gerovę ir aukštos kokybės produkciją vartotojams“, – sako AB „Vilniaus paukštynas“ generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas.
Kaip pažymi T. Sprindžiūnas, gaminamos produkcijos kokybę lemia ne tik technologijų atnaujinimai, bet ir griežta gamybos procesų priežiūra. „Kontroliuojame kiekvieną žingsnį gamyboje, pradedant nuo visaverčio lesalo gamybos iš Lietuvoje užaugintų grūdų auginamiems mėsiniams viščiukams ir baigiant galutinio produkto pristatymu į prekybos vietas. Įdiegta procesų valdymo sistema garantuoja kiekvieno proceso atsekamumą, kuris ir leidžia užtikrinti kokybę“, – sako „Vilniaus paukštyno“ vadovas.
Per praėjusius metus „Vilniaus paukštynas“ nuosavose paukštidėse užaugino daugiau kaip 48 tūkst. tonų vištienos, nenaudojant antibiotikų. Tai yra beveik du kartus daugiau nei 2021-aisiais. Be to, bendrovė jau daugiau nei du dešimtmečius bendradarbiauja su Lietuvos ūkininkais, kurie taip pat savo ūkiuose augina ir tiekia paukštynui be antibiotikų užaugintus paukščius. Pernai ūkininkai taip pat ženkliai didino užaugintos be antibiotikų vištienos mastą: nuo 1 tūkst. iki daugiau nei 14 tūkst. tonų per metus.
Parduotuvių lentynose siūlomi šie „Vilniaus paukštyno“ prekės ženklu pažymėti produktai, pagaminti iš vištienos, užaugintos be antibiotikų: šviežia vištiena, šviežios bei kepamosios dešrelės, virtos dešros ir kiti gaminiai, faršai, marinuoti „Premium“ linijos produktai. Vasario mėnesį asortimentą papildė „Vilniaus paukštyno“ linijos „Heat and Eat“ kepti šaldyti vištienos filė kepsneliai traškioje tešloje, kepsneliai džiūvėsėliuose, taip pat traškūs vištienos filė kroketai bei aštrūs vištienos sparneliai su kukurūzų traškučiais. Šiemet planuojama dar labiau didinti kiekius ir toliau plėsti šios produkcijos asortimentą.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas pažymi, kad paukštininkystės produkcija, pagaminta, nenaudojant antibiotikų, yra produktas, kurio paklausa daugelyje pasaulio valstybių sparčiai auga. Pasak jo, didėjantis lietuviškos vištienos, užaugintos be antibiotikų, kiekis rodo didžiulę Lietuvos paukštynų pažangą.
„Siekiant be antibiotikų užauginti viščiuką, reikia natūraliai stiprinti jo imunitetą. Tai nemenkas iššūkis, reikalaujantis peržiūrėti ir atnaujinti daugybę procesų, kuriuos griežtai vertina atsakingos valstybinės institucijos. Vertinama, kaip užtikrinama gyvūnų gerovė, analizuojamas kiekvienas paukščių auginimo bei produkcijos gamybos procesas.
Didėjantys auginimo mastai rodo, kad „Vilniaus paukštynas“ sėkmingai įgyvendina griežtą antibiotikų naudojimo programą ir atitinka keliamus reikalavimus“, – sako G. Kauzonas.
Kaip pažymi asociacijos vadovas, Lietuvos paukštininkystės atstovai, įskaitant ir ūkininkus, turi pajėgumus Lietuvos vartotojus pilnai aprūpinti vištiena, pagaminta iš be antibiotikų užaugintos žaliavos. „Jei Lietuvos prekybos tinklai nustotų ieškoti pigiausios lenkiškos paukštienos, kuri, remiantis Europos Sąjungos statistika, yra viena nesaugiausių mėsų Europoje, bendrai Lietuvos paukštininkai vartotojams galėtų pateikti 100 proc. Lietuvos poreikio paukštienai, užaugintai nenaudojant antibiotikų.
Dėl tokio produkto išpopuliarėjimo jo kaina vartotojui taptų patrauklesnė. Augintojai ir gamintojai didžiuotųsi sveikai pamaitinę tautą, o vartotojai valgytų paukštieną, žinodami, kad paukštis dėl gerų laikymo, mitybos ir priežiūros sąlygų nesirgo ir nebuvo gydytas antibiotikais“, – sako G. Kauzonas.
