Kritiškai žvelgia į mokesčių reformą
Seimas Lietuvoje ruošia plačią mokesčių reformą, siūlo mažinti netolygumus tarp mokesčių režimų, svarsto įvesti nekilnojamojo turto mokestį ir pan. S.Besagirskas mano, kad drastiško mokesčių pakėlimo tikėtis nereikėtų.
„Jei taip bus, verslas tiesiog trauksis, į Lietuvą neateis investicijos, kurios ir šiaip sustojusios. Čia bus tiesiog nereikalingas rinkos purtymas – kažkas padidės, kažkas sumažės, galbūt atsiras naujų mokesčių objektų, kad ir su tuo nekilnojamuoju turtu arba prasiplės mokestinė bazė.
Bet manau, kad geriau ne tokie tobuli mokesčiai, bet stabilūs – bet koks nestabilumas, vien informacija, kad mokesčiai bus keičiami, verslo nuotaikas veikia neigiamai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Jis sutiko, kad nevienodi mokesčiai dirbantiems yra bėda, tačiau jos esą vis tiek niekaip nepavyks išspręsti. Nors teoriškai teisingumo trūksta, realybė – kitokia.
„Netolygus darbo jėgos apmokestinimas yra didelė problema, bet jei ją būtų galima išspręsti, ankstesnės vyriausybės jau būtų tą išsprendusios. Yra žmonės, kurių negalima sukontroliuoti, jie dirba su verslo liudijimais ir tarsi nesąžininga, kad jie moka labai mažus mokesčius, o tie, kurie dirba pagal darbo sutartį, juos išlaiko.
Bet pabandykite stipriai apmokestinti statybininką, auklę – jie nueis į šešėlį ir dirbs nelegaliai, o mes turėsime dar didesnę atskirtį, kai kurie žmonės nesijaus pilnaverčiais visuomenės nariais, nes tiesiog nemokės mokesčių, nes tai tiesiog neapsimokės“, – įsitikinęs S.Besagirskas.
Pritaria papildomiems mokesčiams bankams
Pašnekovas įvertino ir planuojamą bankų solidarumo mokestį.
„Manau, kad bankus reikėtų labiau apmokestinti, problema yra ir konkurencija. Bet aš manau, kad šiandien apmokestinimas jau nebepakels bankų įkainių, palūkanų normų, nes ir taip turime brangiausius pinigus Europoje, tad kilti nebėra kur. O jei kils dar labiau, tai atsiras naujas žaidėjas – kur yra dideli pelnai, ten ateina rykliai, kurie nori tuos pelnus pasiimti“, – šnekėjo S.Besagirskas.
Visgi, nors ir pelninga, bankų rinka turi kelis trūkumus, aiškino pašnekovas. Dėl to naujų bankų čia neateina.
„Vienas trūkumas – ji labai maža. Mūsų gyventojų skaičius tikrai nėra didelis. Antras dalykas – bankai dažniausiai ateina dėl didžiųjų žaidėjų, o juos pasidaliję du didžiausi bankai, tad klientus nuo jų atsikovoti yra ganėtinai sudėtinga. Bet jei toks pelningumas, koks yra šiandien, išsilaikytų, manau, mes sulauktume ne vieno užsienio banko galbūt net iš didžiųjų Europos bankų“, – svarstė jis.
Sankcijas apeiti vis dar paprasta
Valdžia, grįžusi į pavasario sesiją, taip pat rengia tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą. Ten numatomos baudos įmonėms, kurios dalyvauja sankcijų pažeidimo mechanizmuose. S.Besagirskas tokius pakeitimus vertino dvejopai.
„Šiaip mes turime palaikyti Ukrainą, turime neleisti dėl papildomo euro remti Rusijos režimą. Tik klausimas, ar tas įstatymas iš tikrųjų veiks. Jei kalbame apie mažesnius žaidėjus, galbūt juos ir išgaudysime, bet tie, kurie didesni ir dirba per kelias šalis, tik nuo jų sąžinės priklauso, ar jie norės toliau prekiauti su Rusija, ar ne. Mes to nesugaudysime“, – įsitikinės S.Besagirskas.
Be to, pridūrė jis, kai kurios šalys į prekybą su Rusija žiūri itin liberaliai.
„Su jomis mes galime laisvai prekiauti. Jos dabar labai masiškai siūlo įvairias apėjimo schemas. Jei mes tas schemas realizuojame ne tiesiogiai per Lietuvą, o per kitą šalį, tas įstatymas kaip ir negalios“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau jis pabrėžė nepalaikantis tokių verslų, kurie bando toliau vykdyti prekybą su Rusija.
„Kiek kalbuosi su verslininkais, visi esame nusistatę prieš Rusiją, visi palaikome Ukrainą, bet statistika rodo, kad tos prekybos daugėja. Tai lengvai galima suskaičiuoti: mes prekiaujame su tam tikromis šalimis daugiau nei anksčiau, bet realaus intereso ten nėra – iš tikrųjų tai prekyba su Rusija. Paradoksas: visi nepalaiko, bet kažkas prekiauja“, – šnekėjo S.Besagirskas.
Laukia recesija ir užsienio investicijų mažėjimas
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas laidoje taip pat pasvarstė, kokios galimos ekonomikos prognozės. Anot jo, Lietuvoje šiemet reikėtų tikėtis nedidelės recesijos.
„Kitas dalykas, manau, turėsime toliau ilgalaikę tendenciją – užsienio investicijų mažėjimą. Tai vyks dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, dėl Kinijos – visi žino apie mūsų keistus veiksmus jos atžvilgiu, kai mes pasiėmėme gražią svajonę – puslaidininkius – kuri neaišku, ar bus įgyvendinta. Dėl to aukojame milijonus negautų pajamų kasmet.
Kitas dalykas – mokesčių reforma. Jei ji bus daroma, tai turi būti labai gerai iškomunikuota. Dabar mokesčių reforma skamba kaip papildoma biurokratinė našta verslui, kur iš esmės niekas nepasikeis, bet turėsime pakeisti buhalterines programas, gauti naujų žinių. Mokesčiai neturi būti maži, bet jie turi būti aiškūs, paprasti ir sąžiningi“, – kalbėjo S.Besagirskas.
