Pastebi pasikeitusius lietuvių įpročius kavinėse: atvirai papasakojo, kaip žmonės pradėjo taupyti

Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas portalui lrytas.lt atskleidė, kad ekonominis sunkmetis kavinėse ir restoranuose tęsiasi nuo pat infliacijos pradžios, kada ypač išaugo šildymo bei maisto produktų kainos.

„Produktų kainos auga ir toliau. Be sustojimo. Pavyzdžiui, ką tik beprotiškai pabrango daržovės – 30 ar 40 proc. Kainų pasiutpolkė tęsiasi toliau. Mes labai stipriai tą jaučiame. Nepamirškime, kad tiems restoranams, kurie turi paskolas, kilo palūkanos“, – pabrėžė L.Čeprackas.

O ir infliaciją pajutę gyventojai esą kavinėse lankosi vis rečiau, o atėję valgo mažiau.

„Matome, kad keičiasi prekių krepšelis, žmonės perka mažiau, pradėjo leisti mažiau pinigų“, – apgailestavo L.Čeprackas.

Jis pridūrė, kad dar vienas veiksnys, kodėl kavinėse lankosi vis mažiau klientų, galėtų būti pabrangusios paskolos, esą dėl to piliečių piniginėse lieka vis mažiau atliekamų pinigų.

„Bėda ta, kad tie, kurie turi paskolas, staiga gavo siurprizą – aukštesnes palūkanas. Čia tiesiog reikia padėkoti bankams, kurie pas mus tiek daug uždirba, bet mes jiems mokame vis daugiau. Galbūt būtų pelningiau atsidaryti ne restoranus, o bankus“, – ironizavo Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas.

Vis dėlto net ir infliacijos gniaužtuose restoranai patys kainas kelti gali tik keliais procentais – bijo, kad patiekalus pabranginę dar daugiau, praras klientus.

„Mes sunkiai galime sau leisti kelti kainas be sustojimo, nes taip tiesiog negali būti. Jei mes pradėsime kelti kainas reaguodami į kiekvieną mūsų tiekėjo pakeitimą, liksime be svečių, kurie ateina pas mus valgyti. Jiems gi nepaaiškinsi kiekvieną dieną, kodėl pakėlei kainas“, – šnekėjo L.Čeprackas.

Situaciją patvirtino ir įvairių didmiesčiuose esančių restoranų atstovai.

Kauno centre esančio restorano „Miesto sodas“ direktorius Gintautas Ruminas tikino pajutęs sumažėjusį klientų skaičių. Anot jo, tam įtakos galėjo turėti ir COVID-19 – ilgai namuose praleidę žmonės įprato patys gamintis maistą.

„Jaučiame sumažėjusį lankytojų skaičių. Ypač darbo dienomis – nuo sekmadienio iki ketvirtadienio. Daug kas juokaudami sako: COVID-19 mus išmokė gamintis maistą namuose. Užsisakančių dienos pietus dabar sumažėjo apie 20 proc.“, – sakė G.Ruminas.

„Šis sunkmetis iš dalies yra kitoks, nes žmonės per COVID-19 išmoko gamintis maistą namuose ir rečiau lankosi restoranuose. Visą laiką pirmadienis yra prastesnė diena nei šeštadienis, bet niekada nėra buvę tokio didelio apyvartų skirtumo tarp pirmadienio ir šeštadienio, kaip dabar“, – antrino ir Restoranų grupės „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis.

Kaune esančio restorano „Floros simfonija“ vadybininkė Danguolė Tautkuvienė pridūrė pastebėjusi, kad per pandemiją žmonės išmoko ir taupyti – tą daro jau treti metai.

„Mes tiekiame dienos pietus, bet pirmadieniais ir penktadieniais yra daug mažiau valgančių, nes taip turbūt taupo. Jei valgo, renkasi pigesnius patiekalus: tik sriubą arba tik pagrindinį patiekalą. Neužsisako papildomai kavos, geria tik įskaičiuotą gėrimą. Žmonės skaičiuoja, kiek ir kaip dažnai gali lankytis restorane“, – komentavo D.Tautkuvienė.

Taupyti priversti ne tik gyventojai. Restoranų atstovai tikina bene kasdien gaunantys tiekėjų pranešimus apie brangstančius produktus, tad ir patys turi branginti savo patiekalus.

„Per vieną dieną trys tiekėjai atsiuntė, kad kyla jų produkcijos kainos nuo 5 proc. iki 15 proc., tad mes turėsime į tai reaguoti. Ieškome alternatyvių produktų iš kitų tekėjų, keičiame meniu pagal kintančias kainas“, – sakė D.Tautkuvienė.

„Maisto kainos kaip pradėjo kilti praėjusiais metais, taip ir kilo. Anksčiau tiekėjai bent dėl mandagumo parašydavo laišką, kad brangsta 5 ar 10 proc., o dabar kiekvieną kartą, kai gauni sąskaitą, kainos būna pakilusios.

Konkrečiai mes maisto kainas peržiūrėjome lapkritį, bet toliau kelti neplanuojame – nei pavasarį, nei vasarą. Nors pelno mažėja, apie kainų kėlimą tikrai nemąstome. Čia būtų šakos, ant kurios sėdime, pjovimas. Bandome optimizuoti energetinius kaštus“, – šnekėjo G.Ruminas.

„Sausis ir vasaris visada yra vieni blogiausių metų mėnesių. Apyvartos išlieka nemažos, bet mes nelabai ką uždirbame. Nepaisant to, kad per dvejus metus mūsų tinklo restoranų kainos kilo 15–20 proc., tiekėjų kainos mums kilo daugiau. Mes bijome dėl klientų, nesiryžtame drastiškai kelti kainų“, – tvirtino ir G.Balnis.

Vis dėlto, rodos, turtingiausi Lietuvos piliečiai ir svečiai dar nesiruošia taupyti. Kaune esančio aukštos klasės restorano „DIA“ klientai čia lankosi kaip lankęsi, srautai nemažėja, tikino restorano rinkodaros vadovas Vilius Vėberis

„Mes klientų sumažėjimo nepastebėjome. Žmonės lankosi, esame užpildyti. Viskas yra gerai, mūsų restorane nesijaučia, kad būtų nuosmukis ar mažesnis poreikis.

Esame aukšto lygio restoranas, kuriame daugiausia vyksta verslo pietūs. Čia atvyksta įmonių svečiai, atstovai. Įmonių vadovai naminio maisto iš dėžučių tikrai nevalgo“, – sakė V.Vėberis.