Priklausomi nuo Kinijos
Į vakarus nuo Andų kalnų (Pietų Amerika) esančiuose druskožemiuose slypi turtai, kurių taip trokšta Europos Sąjungos (ES) vadovai. Kasybos bendrovės iš požeminių ežerų semia sūrų vandenį, jį garina milžiniškuose baseinuose, o gautą tirpalą perdirba, kad išgautų litį.
Šį minkštą, sidabrišką metalą ES priskiria prie svarbiausių žaliavų, dėl didelės paklausos jis pasaulyje net vadinamas baltuoju auksu. Litis viena pagrindinių įkraunamų akumuliatorių, reikalingų elektriniams automobiliams, elektros tinklų saugykloms, kurios bus būtinos Europai pereinant prie vėjo ir saulės energijos, sudedamoji dalis. Taigi litis būtinas norint pereiti nuo iškastinio kuro prie švaresnės energijos.
ES skaičiuoja, kad iki 2050 m. ličio poreikis bus 57 kartais didesnis nei dabar, netrukus jis taps toks pat svarbus kaip nafta ir dujos. Bet yra viena problema – Europa daug jo neturi. Daug ličio turi Kinija.
Dėl to, kad neturima daug vietinio iškastinio kuro Europa tapo pažeidžiama, nes Rusija, keršydama už Europos įvestas sankcijas dėl karo Ukrainoje, nutraukė dujų tiekimą.
Dabar Briuselyje baiminamasi, kad Kinija gali pasinaudoti savo dominuojančiu vaidmeniu žaliavų tiekimo grandinėse ir ateityje daryti panašų spaudimą.
„Turime nedelsdami imtis veiksmų, kad vienos priklausomybės nepakeistume kita, – sakė už pramonę atsakingas ES Komisijos narys Thierry Bretonas. – Turime [geopolitinę] priklausomybę nuo iškastinio kuro, o jei nesiimsime veiksmų dabar, turėsime priklausomybę ir nuo kitų svarbiausių žaliavų.“
Kas būtų, jei, pavyzdžiui, Kinija įsiveržtų į Taivaną? Ar Pekinas galėtų pagrasinti nutraukti retųjų išteklių tiekimą į Europą? Kaip tai paveiktų naujai besiformuojančią Europos žaliąją pramonę, elektromobilių gamintojų darbą, energetinį saugumą, klimato kaitos tikslus?
Kartą Kinija jau yra nutraukusi tiekimą į Japoniją. Tai įvyko 2010 m., kilus įtampai dėl salų. Jau tada tai buvo įspėjamasis ženklas, kad žaliavų tiekimo grandinės gali būti panaudotos kaip rimtas geopolitinis ginklas. Bet, nepaisant to, ES priklausomybė nuo Kinijos žaliavų stiprėjo.
„Jau įžengė pro duris“
Dabar švarios energijos politikoje svarbų vaidmenį vaidina naujos šalys – Čilė ir Australija, mat jos yra pagrindinės ličio gamintojos, o Kongo Demokratinė Respublika (KDR) išgauna 70 proc. pasaulio kobalto.
Tačiau žvelgiant į žaliavų tiekimo grandines, vis dar dominuoja Kinija. Į ją eksportuojama 85 proc. Australijos ličio ir tada ten žaliava perdirbama į naudingus komponentus. Taip pat nuo 2020 m. Kinijos bendrovėms priklauso arba jos finansuoja 15 iš 19 kobalto kasyklų KDR.
Bet net ir Čilėje Pekino nepavyksta išvengti. Čilėje veikia JAV kalnakasybos įmonė „Albemarle“ ir Čilės chemijos bei kasybos įmonė SQM. Pasirodo, kad Kinijos kasybos įmonei „Tianqi“ priklauso daugiau nei penktadalis SQM akcijų.
„Jie jau įžengė pro duris, – sakė rinkos analitikas ir buvęs SQM viceprezidentas Danielis Jimenezas. – Jie jau turi tam tikrą pranašumą.“
Kad įvairūs metalai ir kiti ištekliai yra svarbūs, Pekinas suprato dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Dabar Kinija kontroliuoja 60 proc. pasaulio retųjų išteklių, tačiau jos stipri padėtis nėra vien geografinė sėkmė. Kinija dominuoja ir akumuliatorių bei saulės baterijų plokščių gamyboje, yra pasaulinė pagrindinių žaliavų perdirbimo lyderė. Tai pramoninis procesas, kurio metu mineralai išgryninami iki tinkamų naudoti komponentų, o jie jau naudojami ne tik Kinijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, įskaitant Europą.
„Šiuo metu Kinija perdirba apie apie 80–90 proc. ličio, tai monopolija. Tai, žinoma, sukuria stiprią priklausomybė“, – sakė T.Bretonas.
Imasi veiksmų
Šį kartą europiečiai nepalieka to savieigai. Gruodį ES prekybos derybininkai susitarė su Čile, kuri, analitikų teigimu, turi gausiausias aukštos kokybės ličio atsargas pasaulyje. Kitą mėnesį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, dalyvaudamas keturių dienų kelionėje po Pietų Ameriką, užsuko į Santjagą ir grįžo su atnaujinta „Vokietijos ir Čilės partneryste kasybos, žaliavų ir žiedinės ekonomikos srityse“.
Šį mėnesį Briuselis turi sudaryti strategiją, kaip užtikrinti ličio ir kitų svarbiausių naudingų iškasenų tiekimą. Turėtų būti sukurtas ir planas, kaip padidinti pačios ES gavybos bei perdirbimo pajėgumus, kaip įveikti kovą dėl naudingų iškasenų, žaliavų.
Briuselio priimtu Svarbiausių žaliavų aktu siekiama padėti Europai atsigriebti už prarastas pozicijas. Remiantis akto projektu, kurį gavo „Politico“, šiuo aktu ne tik imamasi priemonių gavybai ir perdirbimui ES viduje skatinti, bet ir siekiama apsaugoti Europos šalis nuo svarbiausių žaliavų tiekimo sutrikimų.
Vienas iš būdų galėtų būti atsargų kaupimas. Taip pat siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos akte pažymima, kad ES oficialiai rems „strategines partnerystes“ su daug išteklių, žaliavų turinčiomis trečiosiomis šalimis.
Taip pat bus labai svarbu stebėti žaliavų tiekimo grandines, kad būtų sukurta išankstinio įspėjimo apie galimą jų trūkumą sistema, sakė vienas Komisijos pareigūnas, susipažinęs su šiuo dokumentu.
„Stebėsena nėra tai, ką mes aktyviai darėme, bet tai vienas iš svarbiausių elementų“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad akte tikriausiai bus pateiktas ir veiksmų planas, kaip reaguoti visoje ES, kai bus nustatytas galimas žaliavų trūkumas.
„Jei pamatysime, kad per daug pasikliaujame tik vienu ar dviem tam tikros žaliavos tiekėjais, bus galima pradėti šalinti ir šiuos trūkumus“, – sakė pareigūnas.
Visgi Europa negali būti visiškai savarankiška. Nors Portugalija turi daug ličio atsargų, o Švedija neseniai paskelbė apie galimus didžiulius retųjų metalų telkinius, pasak T.Bretono, Europa savo teritorijoje turi vos apie 30 proc. jai reikalingų svarbiausių žaliavų.
ES jau derasi su Vašingtonu dėl svarbiausių žaliavų „klubo“ sudarymo, naujuoju teisės aktu siekiama užtikrinti Europos saugumą pasitelkiant platesnę tarptautinę tiekimo grandinę. Pasak minėto pareigūno, Komisija šiuo klausimu reguliariai kalbasi su JAV, Japonija ir Kanada.
Joe Bidenas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš paskelbiant teisės aktą kalbėjosi apie susitarimą dėl reikšmingos svarbos išteklių, kurie padėtų abiem partneriams sukurti atsparias elektromobilių baterijų tiekimo grandines.
„Geologija yra koziris, kai kalbama apie daugelį dalykų, tačiau nereikėtų nuvertinti strategijos“, – sakė Anna-Michelle Asimakopoulou, Europos Parlamento prekybos komiteto centro dešiniųjų įstatymų leidėja.
Kinijos žaliavų gavyba Afrikoje ir „Belt and Road“ investicijos jau tapo reikšmingos, tad ES gali būti sunkiau ten konkuruoti su savo naujai kuriama „Global Gateway“ investicijų programa.
„Tikėkimės, kad JAV ir Europa gali atlikti svarbų vaidmenį, tapti patikimomis alternatyvomis investuojant į kasybos projektus, „kad šalys nebesiveržtų į Kiniją“, – teigė Vokietijoje įsikūrusio Merkatoriaus Kinijos studijų instituto atstovas Jocobas Gunteris, nes dabar, jo manymu, Kinija tėra „vienintelis pasirinkimas“.
Parengta pagal „Policito“.
