Anot jo, tiek individualiai veikiantys asmenys, tiek didžiosios įmonės turi būdų kaip pasitraukti iš švarios veiklos, jeigu jaučiamas per didelis spaudimas.
„Ekonomikos vadovėliuose yra rašoma ir praktikoje yra patvirtina, kad mokesčių kelti recesijos metu negalima, nes paskatinamas šešėlis. Prasidėjus recesijai, kuri nesibaigs šiais metais ir greičiausiai dar gali užsitęsti ir 2024 metais, jeigu mes kelsime mokesčius ir ypač tiems asmenims, kurie gali lengvai tų mokesčių išvengti, jie tikrai trauksis į „šešėlį“. Ir jų sugaudyti neįmanoma“, – Eltai aiškino S. Besagirskas.
„Greičiausiai netgi bus matomas sumažėjimas valstybės pajamų ir išlaidų išsipūtimas, nes reikės daugiau resursų, kad gaudytume tuos, kurie nemoka mokesčių“, – pridūrė jis.
VPVA prezidentas teigė, kad iš oficialios veiklos sunkiau pasitraukti mažosioms įmonėms. Bet, jo nuomone, gali būti statybos, auklių ir nuomos paslaugas teikiančių verslų, kurie sugebėtų tai padaryti.
„Įmonėms pasitraukti į šešėlį yra ganėtinai sudėtinga. Pavyktų nebent toms, kurios gali gauti pinigų iš fizinių asmenų tiesiai, pavyzdžiui, statybos sektorius, jis gali už namų statymą ar remontų vykdymą gauti užmokestį grynais ir niekas apie tai nesužinos. Tai pat tai gali būti būsto nuoma ar auklių paslaugos, bet labiausiai tai individuali veikla“, – aiškino jis.
Taip pat S. Besagirskas tikino, kad didieji verslai irgi galėtų sau „susimažinti“ mokesčius. Visgi, anot jo, jie tai padarytų legaliai, pasinaudodami tuo, kad dalį mokesčių gali sumokėti šalyse, kaip, pavyzdžiui, Estijoje, kur taikomi mažesni tarifai arba egzistuoja kiti būdai sumažinti apmokestinimą.
„Jeigu įmonių mokesčiai smarkiai padidėtų, jos galimai darytų tą patį, ką padarė prasidėjus konfliktui su Kinija, ir pasitrauktų iš Lietuvos. Tai de facto jos vykdo veiklą Lietuvoje, bet užsiregistravusios yra Šiaurės Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Įmonės irgi pradeda žaisti, kad susimažintų mokesčius. Labai populiari schema yra tarp Estijos ir Lietuvos, kai tariama, kad vienos išlaidos patiriamos Lietuvoje, kitos – Estijoje“, – aiškino VPVA prezidentas.
„Tai galbūt veikia ne taip gerai toms mažosioms įmonėms, bet jeigu įmonė kuria 10 mln. eurų apyvartą, jai apsimoka taip legaliai susimažinti mokesčius“, – pridūrė jis.
Pirmiausia eitų prie taupymo, o ne apmokestinimo
S. Besagirskas mano, kad šiuo metu Lietuvoje yra erdvės mokesčių mažinimui. Bet, pasak jo, tokiam tikslui pasiekti reikalinga institucijų funkcijų ir panaudojamų finansų peržiūra, noras šalinti neefektyvius elementus. Anot jo, pašalinus tokias „pelkes“ būtų įmanoma sutaupyti iki 20 proc. institucijų išleidžiamų lėšų.
„Tikrai yra parazituojančių vietų, jas galima pavadinti „pelkėmis“, kurios nieko nedaro, bet ima didelius pinigus“, – tvirtino S. Besagirskas.
„Jeigu kažkas padarytų gerą auditą, galimai paaiškėtų, kad 20 proc. lėšų nueina nežinia kur ir jų nereikia išleisti. Ir neišleidus turbūt būtų geriau“, – pridūrė jis.
VPVA prezidentas tvirtino, kad Lietuvoje egzistuoja institucijos, kurios neatlieka jokios naudą nešančios funkcijos arba tai daro neefektyviai. Pasak jo, tokių institucijų uždarymas atneštų vien tik finansinės naudos.
„Šiuo metu mes turime institucijų, kurias uždarius niekas nepasigestų, išskyrus žmonėms, kurie ten dirba. Nesakysiu pavadinimų, bet kai kurios šalys tokių net neturi. Arba turime tokį variantą, kad funkciją atlieka virš 400 žmonių visoje Lietuvoje, o Estijoje tam reikia tik trijų žmonių. Pagal tarptautinį reitingą estai taip pat atrodo aukščiau. Tai klausimas, ką mes darome?“ – aiškino jis.
Galų gale S. Besagirskas paminėjo, kad taip pat būtų naudinga panaikinti galimą institucijų funkcijų dubliavimą. Anot jo, Baltijos valstybės, Lenkija ir Čekija yra geras pavyzdys, kaip tokių pasikartojančių atsakomybių sukuriama finansinė ir biurokratinė našta gali būti pašalinta.
„Yra tam tikros valstybės funkcijos, kurios dubliuojasi tarp skirtingų institucijų. Ir to nėra Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ar Čekijoje. Ten tai daro viena institucija ir daro efektyviau, o čia vyksta dubliavimas, kuris sukuria didelę biurokratinę naštą tiek gyventojams, tiek verslui, tiek pačioms institucijoms“, – aiškino S. Besagirskas.
ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.
Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.
Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
