Kremliaus propagandininkai visą vasarą spiegė, kad žiemą Europa sušals be rusiškų dujų, ką jau kalbėti apie Ukrainą.
Tačiau taip nenutiko – dėl palyginti švelnių šaltukų dujų deficito nepajuto nė viena ES šalis, o vis daugiau jų perkama nebe iš Rusijos.
Sankcijos suveikė
Tuo metu ši karą pradėjusi valstybė jau pajuto savo kailiu, ką reiškia netekti pagrindinių klientų.
Rusijos pajamos iš naftos ir dujų vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nusmuko 46,4 proc.
Tiesa, palyginti su sausiu, šios pajamos augo 22,5 proc. Skaičiuojama, kad praėjusį mėnesį Rusija iš naftos ir dujų gavo 521,2 mlrd. rublių (6,5 mlrd. eurų), palyginti su 425,5 mlrd. rublių pajamomis sausį ir 971,7 mlrd. rublių pajamomis 2022 metų vasarį.
Pajamas iš žalios naftos eksporto gerokai apkarpė įvesti apribojimai. Antai Europos Sąjunga uždraudė rusiškos naftos importą jūros keliais, tarptautinės draudimo kompanijos atsisako aptarnauti ją gabenančius tanklaivius.
Savo ruožtu G7 valstybės dar pernai susitarė dėl kainų kepurės rusiškai naftai – ji negali viršyti 60 dolerių (56 eurų) už barelį. Todėl rusai pagrindiniams pirkėjams – indams ir kinams – priversti taikyti papildomas nuolaidas. Juo labiau kad pastaruoju metu pasaulinėje rinkoje ir taip pastebimas kainų nuosmukis: prieš metus „Brent“ rūšies naftos barelis kainavo 125 dolerius, dabar – 85 dolerius (atitinkamai 117 ir 80 eurų).
Siekia naujo mokesčio
Panašiai ir su gamtinėmis dujomis, kurių eksportas, palyginti su pernykščiu vasariu, sumažėjo 42 procentais (pinigine išraiška). Tai lėmė tiek smarkiai kritusios dujų kainos, tiek sugadintas dujotiekis „Nord Stream 1“.
Tiesa, pačių energetikos korporacijų pajamos sumenko dar smarkiau nei valstybės biudžeto. Skaičiuojama, kad „Gazprom“ įplaukos dabar net 81 proc. mažesnės negu prieš metus. Tačiau Kremlius, siekdamas subalansuoti iždo padėtį, smarkiai pakėlė mokesčius už mineralinių žaliavų išgavimą.
Tik to vargu ar pakaks. Todėl neseniai Rusijos finansų ministerija pradėjo konsultacijas su stambiausiomis šalies verslo grupėmis dėl vienkartinio „savanoriško“ įnašo valstybės biudžetui finansuoti. Skelbiama, kad jis gali siekti apie 4 mlrd. dolerių (3,7 5 mlrd. eurų).
Kita vertus, mažėjanti dujų ir naftos eksporto apimtis reiškia, kad reikia mažinti ir jų gavybą. Tai nėra paprasta.
Kaip aiškino Tarptautinės energetikos agentūros vadovas F.Birolas, Rusijos naftos ir dujų telkiniai techniniu atžvilgiu yra sudėtingi, jiems naudoti reikėdavo Vakarų ekspertų pagalbos ir technologijų. Pradėjus karą Ukrainoje šis bendradarbiavimas nutrūko, tačiau tai gali būti tiktai griūties pradžia.
Prabilo ir oligarchas
Regis, tai supranta ir Kremliui artimi oligarchai.
Antai milijardierius Olegas Deripaska praėjusią savaitę Krasnojarske vykusiame ekonomikos forume tiesiai rėžė, kad jeigu Rusija nesuras naujų pajamų šaltinių ir nepradės ekonominių reformų, šaliai netrukus grės bankrotas.
„Turime pasirinkti, nes kitąmet daugiau pinigų tikrai nebus. Mums reikia užsienio investuotojų, o tam būtina teisinė pažanga, negalima žaidimo taisyklių keisti kas ketvirtį“, – Maskvos ekonominę politiką kritikavo oligarchas.
Vienas aliuminio pramonės milžino „Rusal“ įkūrėjų jau kone prieš metus reikalavo sumažinti valstybės tarnautojų gretas perpus, o policijos ir slaptųjų tarnybų – net 80 procentų. Panašiai jis kartojo ir Krasnojarsko forume šiais metais.
Tiesa, jis apdairiai nieko neužsiminė apie karą Ukrainoje. Bet įspėjo, kad atėjo laikas nustoti svaičioti apie ypatingą Rusijos vietą pasaulyje ir susitelkti į savo reikalus. („Bloomberg“, „Spiegel.de“, LR)
