Prieš šildymo sezoną Vyriausybė leido VŠT šįmet naudoti mazutą, kadangi gamtinių dujų buvo tokios, jog už centralizuotai tiekiamą šilumą vilniečiams būtų tekę nusimauti paskutines kelnes. Mat čia iki šiol vėluojama užbaigti biokuro dalį Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
Jau tuomet kilo įtarimų, kad mazuto kilmė gali būti rusiška.
„Vilniečiai pastaruosius metu už šildymą moka bene daugiausiai ir dabar turi kęsti, kad mazutas deginamas be jokių filtrų ir teršia mūsų sostinę.
Jau nekalbant apie moralinę dilemą, kad Vilniaus savivaldybės nusipirktas mazutas yra pagamintas iš rusiškos naftos, o tai reiškia, kad vilniečių pinigai maitina Putino armiją Ukrainoje“, – dar pernai lapkritį svarstė buvęs VŠT vadovas, iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos su trenksmu pasitraukęs Arūnas Keserauskas.
Perrašo tai, ką teigia VŠT
Tuomet VŠT metėsi skalbti mundurą ir pateikė duomenis, kad mazutas – tikrai ne rusiškas. Tą patį tvirtino ir dabartinis konservatorių kandidatas į sostinės savivaldybės tarybos vadovo postą vicemeras Valdas Benkunskas.
Jis tai kartoja iki šiol. Neseniai jo varžovas rinkimuose Artūras Zuokas tvirtino, jog nei V.Benkunskas, nei VŠT nepateikė jokių naftos kilmės dokumentų, kurie įrodytų, kad sostinėje degintas mazutas, kuris buvo įsigytas iš pasaulinės prekiautojos žaliavomis „Glencore“ vienos įmonių, nebuvo pagamintas iš rusiškos naftos.
„Vilniuje šildymui šiuo metu naudojamas mažasieris mazutas nėra rusiškas. Sutarties tarp Vilniaus šilumos tinklų ir „Glencore Energy UK LTD“ sąlygose buvo išskirta išplėstinė dalis – sankcijos, kuriose aiškiai pateikiama, kad „Glencore Energy UK LTD“ tiekiamas mažasieris mazutas negali būti tiekiamas, turėti sąsajų ir sandoris negali suteikti bet kokios finansinės, ekonominės ar kitos naudos sankcionuotoms valstybėms ir / ar teritorijoms, įmonėms, ar asmenims, įskaitant, tačiau neapsiribojant – Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika, Rusijos okupuotu Krymu, Donecko ir Luhansko teritorijomis.
Mazuto kilmės dokumentai yra viešai prieinami Vilniaus šilumos tinklų svetainėje. Mazuto kilmės šalys – ES šalys, Norvegija, Jungtinė Karalystė. Didmeninėje naftos ir jos produktų prekybos praktikoje, produktų specifikacijose nurodoma informacija apie produkto, o ne žaliavų kilmės šalį.
Visi naftos sandoriai sudaromi remiantis BP GTCs naftos produktų pardavimo, pirkimo taisyklėmis. Jomis Vilniaus šilumos tinklai rėmėsi ir sudarant mažasierio mazuto pirkimo sutartį.
Jokiais įrodymais nepagrįstas spekuliacijas dėl mazuto kilmės vertinu kaip rinkiminio laikotarpio manipuliacijas,“ – tokį atsakymą į pasklidusius įtarimus portalui alfa.lt pateikė V.Benkunskas.
Sunku būtų prikibti, jei ne pora detalių. Mat didžioji dalis šio teksto tiesiog nurašyta iš VŠT atsakymo Seimo nariui Tomui Tomilinui, kuris irgi kėlė klausimą dėl tikrosios mazuto kilmės.
Galbūt vicemeras, kuris atsakingas už sostinės šilumos ūkio priežiūrą, tiesiog nevargdamas nurašė tai, ką teigia jo kuruojama įmonė. Tačiau ar nevertėtų patikrinti, ar ši skelbia tiesą?
Naftos kilmė lieka neaiški
Antra, tiek VŠT, tiek vicemeras kalbėjo tik apie paties mazuto kilmę. Tačiau apie tai, iš kokioje valstybėje išgautos naftos jis pagamintas, iki šiol nėra skelbiama viešai.
Anksčiau VŠT vadovas Gerimantas Bakanas yra minėjęs, kad šildymo sezonui susitarta dėl šešių laivų mazuto, o viename telpa apie 16 tūkst. tonų šio kuro. Tokius kiekius paprastai gabena nedideli laivai, daugiausia dirbantys Baltijos jūros baseine, į kurį patenka ir Rusijos uostai.
Jeigu VŠT ar V.Benkunskas atskleistų mazutą gabenusių laivų registracijos numerius, per visiems prieinamą programėlę „Marine Traffic-Ship Tracking“ bet kuris asmuo galėtų matyti visą konkretaus laivo maršrutą bei kitus svarbius duomenis. Tačiau tai nebuvo padaryta.
Reikia priminti, kad draudimas įsigyti jūra gabenamą rusišką naftą Europos Sąjungoje įsigaliojo tik nuo vasario 5 dienos. Jeigu „Glencore“ ir pirko žaliavą iš Rusijos, o paskui maišė su kitos kilmės nafta (šiame versle tai nėra retas dalykas), sankcijų iš esmės ji nepažeidė.
Bet svarbiausias klausimas, kodėl nei sostinės savivaldybė, nei VŠT nereikalavo iš „Glencore“ įrodymų apie naftos kilmę?
Tad ar iš tiesų bent dalis didžiulės sumos, kurias už šildymą sumokėjo vilniečiai, neatiteko agresiją prieš Ukrainą pradėjusiai valstybei, taip ir nėra oficialiai patvirtinta. O už mažasierį mazutą sutartyje su „Glencore Energy UK LTD“ nurodyta vertė siekia 43 mln. eurų.
Prabilo ir tarybos narys
Praėjusią savaitę visuomenės veikėjas bei sostinės savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis savo „Facebook“ paskyroje pateikė dar vieną galimą įrodymą, kad sostinės valdžia mazutą perka iš šalies agresorės.
„Dar viena skandalinga informacija iš Vilniaus vicemero V.Benkunsko kuruojamos srities. Prieš tris dienas rašiau apie kompaniją „Glencore“, iš kurios „Vilniaus šilumos tinklai“ pirko mazutą ir kuris buvo naudojamas vilniečių šildymui.
Mazutas yra taršus kuras, todėl jau senokai šilumos gamybai nebuvo naudojamas, nes sukeliama tarša daro didelę neigiamą žalą tiek aplinkai, tiek gyventojų sveikatai, nors mazutas ir anksčiau buvo pigesnis kuras.
Bet problema yra ne tik tame. Pridedu dar vieną faktą, kad šis mazutas pagamintas iš rusiškos naftos.
Tarybos nariams VŠT informacijos, kokia yra naftos, iš kurios pagamintas mazutas, kilmės šalis, nepateikė, nors ne kartą buvo prašyta, todėl to paklausė Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Seimo Aplinkos komiteto narys Tomas Tomilinas, kuriam neatsakyti nebuvo kaip. Atsakyme parašyta ir po išsisukinėjimų, po rinkimų pagaliau pripažinta, kad naftos kilmės dokumentų VŠT neturi, todėl pateikti negali.
Tai reiškia, jog deginant mazutą ne tik teršiama aplinka, bet ir per tarpininką „Glencore“ maitinamas agresorius, t.y. Rusijos režimas. Komentaruose dar kartą pakartosiu lentelę, iš kurios akivaizdu, jog „Glencore“ naftos įsigijimai iš Rusijos 2022 m. labai stipriai išaugo. Dalis jos nusodinta Vilniuje mazuto pavidalu, kuris pagamintas iš rusiškos naftos“, – toks buvo Ž.Šilgalio įrašas.
Toks VŠT atsakymas Seimo nariui T.Tomilinui aiškiai parodo, kad įmonė naftos kilmės dokumentų neturi ir net neprašė, nes tokios sąlygos sutartyje net nebuvo. Tad abejonės, ar didžiuliai pinigai negalėjo atitekti karą pradėjusiai Rusijai, taip ir liko neišsklaidytos.
Derėjosi ir su „Orlen“
VŠT teigimu, dėl mažasierio mazuto įsigijimo buvo deramasi ir su Lenkijos koncernu „PKN Orlen“ valdoma Lietuvos naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“.
Mūsų šalyje mažasieris mazutas nėra gaminamas, tačiau „Orlen Lietuva“ svarstė galimybę tiekti jį iš tam pačiam koncernui priklausančios gamyklos Plocke.
Tačiau rudenį įmonė pranešė, kad dėl avarijos gamykloje tolesnėse derybose dėl mazuto tiekimo nebedalyvaus.
