Tyrimo duomenimis, uostamiesčio gyventojas 2019 m. po pelningo jam priklausiusių įmonės akcijų pardavimo sandorio, kurio vertė buvo 9 mln. eurų, siekė išvengti valstybei mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Įtariama, kad, deklaruodamas pajamas už 2019 metus, klaipėdietis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikė neteisingus duomenis.
Pareigūnai įtaria, kad vyras, siekdamas išvengti privalomo mokėti GPM, mokesčių deklaracijoje tyčia nenurodė, kad po akcijų pardavimo sandorio gavo 9 mln. eurų pajamų. Taip pat manoma, kad kaltinamasis į deklaraciją neįrašė ir privalomų mokėti mokesčių sumos, kuri, pareigūnų skaičiavimu, siekia daugiau nei 1,74 mln. eurų.
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui kaltinamasis suskubo taisyti minėtą deklaraciją. Patikslintoje deklaracijoje jis nurodė, kad gavo 9 mln. eurų pajamų, tačiau taip pat pridėjo, kad patyrė per 4,5 mln. eurų išlaidų. Įtariama, vyras tokiu būdu siekė perpus susimažinti mokėtiną GPM. Deklaracijoje klaipėdietis nurodė, kad jis valstybei privalo sumokėti beveik 900 tūkst. eurų GPM, nors, kaip rodo duomenys, iš tiesų mokėtino GPM suma siekė 1,74 mln. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sumokėjo beveik 850 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, taip iš dalies atlygindamas valstybės biudžetui padarytą žalą. Tačiau toks veiksmas neatleidžia asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl tyrimui vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arvydas Navickas surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Klaipėdos apygardos teismui.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 bazinių socialinių išmokų, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.