Planuojama, kad pirmuosius serverius ir duomenų masyvus šis duomenų centras galės priimti jau 2023 metų pabaigoje.
„Labai tikiu, kad gruodį, dar iki Kalėdų, mes užbaigsime VDC projekto statybos etapą ir pradėsime vykdyti mums pavestą valstybės misiją – valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesą, kurio tikslas – užtikrinti jų saugumą ir efektyvesnį visos duomenų ekosistemos valdymą“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.
„Galiu patvirtinti, kad darbai vyksta pagal grafiką, kai kurie net ir lenkiant grafiką. Neplanuotų rizikų vykdant projektą neprognozuojame“, – sakė statybų projekto eigą prižiūrinčios bendrovės „Viconus“ atstovas Justas Zelba.
Šimtų organizacijų duomenys
Statyti valstybės duomenų centrus Telecentrą įpareigojo teisės aktai ir sprendimai, apibrėžiantys valstybės informacinių išteklių strategiją. Pagal šią strategiją numatoma pastatyti 4 duomenų centrus. Pirmame etape statomuose 2 duomenų centruose („Tier 3“ lygio) Vilniuje, kurių bendra talpa sieks apie 300 serverių spintų, bus centralizuotai saugomi ir valdomi šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys.
Bendra Telecentro investicija į šiuos duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sudarys daugiau negu 20 mln. eurų.
„Šis projektas atliepia valstybės strategiją konsoliduoti informacinius išteklius, užtikrinti jų valdymo efektyvumą bei fizinį ir kibernetinį saugumą. Laikas valstybiniam sektoriui pereiti prie profesionalumu ir naujausiomis technologijomis grįstos duomenų saugojimo sistemos“, – teigė statybų inauguracijoje dalyvavęs Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Didės duomenų saugumas
Telecentro Veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis pabrėžia, kad naujieji duomenų centrai reikšmingai sustiprins bendrąjį valstybės informacinių išteklių saugumą, nes jiems keliami aukščiausi technologiniai, organizaciniai ir saugumo reikalavimai.
Duomenų perkėlimas į valstybės duomenų centrų pagrindu sukurtas debesijos platformas didins duomenų saugumą jau vien dėl to, kad duomenys bus atskirti nuo organizacijų kompiuterinio tinklo ir tokiu būdu mažės galimybė įsiskverbti į tinklą per darbuotojus ir jų darbinius kompiuterius.
Taip pat ir dėl to, kad čia bus griežtai laikomasi kibernetinės saugos taisyklių, taikomos atitinkamos duomenų saugos priemonės, tokios kaip duomenų šifravimas, daugiapakopis vartotojų identifikavimas, jų vaidmenų ir lokacijų valdymas, įvairūs rizikų ir incidentų valdymo modeliai.
„Saugumo požiūriu ypač svarbu, kad Telecentro valdomi valstybės duomenų centrai yra sujungti daugiau kaip viena tiesiogine jungtimi su saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, o tai užtikrina institucijoms bei įstaigoms saugią prieigą prie valdomų duomenų ir informacinių išteklių nesinaudojant išoriniais elektroninių ryšių tinklais, jei jie ekstremalių situacijų metu būtų sutrikdyti“, – sakė A.Zuikis.
Papildomai Telecentras yra įdiegęs ir sertifikavęs vidines sistemas bei procesus (ISO 270001 „Informacijos saugos valdymo sistemos“), o statomi VDC bus sertifikuojami pagal aukščiausius tarptautinius standartus, atitinkančius „Tier III“ reikalavimus (jų projektai jau sertifikuoti pagal šiuos reikalavimus), kurie užtikrins ne mažesnį kaip 99,982 proc. veikimo laiką per metus.
Taupys finansus ir energiją
Pasak A.Zuikio, informacinių išteklių perkėlimas į dedikuotus valstybės duomenų centrus ne tik leis padidinti valstybės informacinių išteklių saugumą, bet ir sąlygos reikšmingų finansų bei elektros energijos sutaupymų. Ekspertų teigimu, Lietuva kasmet išleidžia virš 40 mln. eurų šiuo metu neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti. Nemaža šių finansų dalis skiriama daugybei atskirų nedidelių žinybinių duomenų centrų jų serverinėms palaikyti ir atnaujinti.
Didžiausius IT kaštus generuoja elektros energijos sąnaudos, metinės valstybės išlaidos neefektyviam IT ūkiui išlaikyti vien dėl išaugusių elektros kainų gali siekti 100 mln. eurų ir daugiau. Valstybinio sektoriaus energinis efektyvumas esamose institucijų serverinėse yra iki keliasdešimt kartų žemesnis negu aukšto energinio efektyvumo duomenų centruose, sakė Telecentro atstovas.
Jau gali derinti planus
Seimas 2022 m. gegužės 12 d. priėmė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pataisas, kurių pagrindu Saugiojo tinklo vartotojams nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 sausio 1 d. nustatyta teisė valdomus valstybės informacinius išteklius laikyti valstybiniuose duomenų centruose (VIIVĮ 433 str. 1 d.).
„Kitaip tariant, Saugiojo tinklo naudotojai, nusprendę duomenų ir informacinių išteklių saugojimą patikėti profesionaliai trečiajai šaliai, iš esmės turi vienintelę teisinę atitiktį užtikrinančią galimybę – įsigyti duomenų centrų, kurie yra įtraukti į Valstybės duomenų centrų sąrašą ir atitinka valstybės keliamus saugumo reikalavimus, paslaugas“, – sako A.Zuikis.
Išimtis gali būti taikoma tik duomenų, kurie turi būti prieinami karo, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų situacijų ar kitais krizių atvejais, kopijoms ir tik Vyriausybei priėmus kompetentingus sprendimus.
„Duomenų bei įrangos perkėlimas į valstybės duomenų centrus yra technologiškai sudėtingas ir laikui imlus procesas“, – priminė A.Zuikis.
„Dėl šios priežasties Saugiojo tinklo vartotojai, planuodami savo veiklą ir pirkimus, turėtų nepamiršti geros patarlės „Ruošk roges vasarą, o ratus žiemą“ ir jau dabar pradėti derinti su Telecentro specialistais IT įrangos ir duomenų migravimo planus.
Žaliasis duomenų centras
Lygiagrečiai su duomenų centrų projektu Telecentras šiuo metu įgyvendina saulės elektrinių plėtros projektą. Jį įmonė pradėjo siekdama apsirūpinti žaliąja energija dar iki 2022 m. prasidedant energetinei krizei. Šiuo metu statomi bendrovės saulės jėgainių parkai gamins apie 10 000 MWh, o perspektyvoje – apie 18 000 MWh energijos per metus.
Bendrovės jėgainėse pagaminta energija bus naudojama valstybės duomenų centruose, o tai leis ilguoju periodu gerokai sumažinti jų eksploatacijos sąnaudas ir paslaugų viešajam sektoriui kainas.
Projektuodamas valstybės duomenų centrus Telecentras inicijavo ir daugiau aplinkai draugiškų projektų. Vienas tokių – duomenų centrų atliekinės šilumos panaudojimas centriniam šildymui. AB Vilniaus šilumos tinklų Strategijos komandos vadovo Pauliaus Martinkaus žodžiais, šio novatoriško projekto metu pirmą kartą Lietuvoje bus bandoma praktiškai įgyvendinti duomenų centro šilumos pavidalu išskiriamos energijos atidavimą į miesto šilumos tinklus.
Be visa kita, šiais metais Telecentras savo veiklos procesus pertvarkė pagal aplinkosaugos (ISO140001:2015) ir energijos valdymo (ISO 50001:2018) standartus.
Saugo kiekvieną medį
Karoliniškių gyventojus, mėgstančius pasivaikščioti Karoliniškių draustinio takais, labiausiai domina ne tiek pačios statybos, kiek šiuo metu pradedami medžių sodinimo ir persodinimo darbai. Nė vienas statybos teritorijoje augęs brandus medis nebus nupjautas – visi jie bus iškelti ir persodinti šalimais esančiose erdvėse. Papildomai vežamos ir sodinamos brandžios, iki 6 metrų siekiančios pušys.
„Iš viso numatyta persodinti ar naujai pasodinti daugiau nei 50 medžių, – teigė projekto architektas Rytis Mikulionis. – Siekiame, kad duomenų centras, viena vertus, būtų integruotas į vietos draustinio natūralų landšaftą, kita vertus, su šalia esančiu Vilniaus televizijos bokštu sudarytų stilistiškai vientisą architektūros ansamblį.“
Pasak architekto, tai atsispindės lenktų fasadų plastikoje ir kituose pastato elementuose.
