„Galiu remtis tik žiniasklaida, kadangi niekas nieko nepasakė. Žiniasklaidoje šiandien labai geras pavadinimas: „mokestinis Frankenšteinas“ gali pasiekti Seimo salę. Tai kol kas taip ir vertinu. O kokia bus ponų valia pristatyti ir tiems kitiems – mes tikimės, kad sulauksime konkrečių žinių. Dabar – tik iš konteksto ištraukti pamąstymai“, – sakė S.Skvernelis.
Politikas neatmetė, kad valdantieji šiuo klausimu aktyvesnius veiksmus parodys tik prasidėjusios Seimo pavasario sesijos pabaigoje.
„Tada pradės reikalauti, kad tai labai skubu, darome visokias skubas ir papildomus posėdžius. Visada tokiame chaose lengviau prastumti tokius „pusiau produktus“. Tiek laiko prisižadėję, kad bus reforma, tempė, bet nieko nepadarė, kol negavo į užpakalį iš Europos Komisijos“, – svarstė S.Skvernelis ir tikino, kad valdantieji net kviečiami neateina padiskutuoti reformos klausimu su opozicija.
„Kvietėmės ir ministrę, ir premjerę... Bet ne lygis ateiti... Nėra lygis ateiti į opozicines frakcijas nei premjerei, nei ministrei“, – sakė ekspremjeras.
Vadina paplepėjimais
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savo nuomonę apie mokesčių reformos priemones pristatys tada, kai bus pateiktas visas jų kompleksas, o ne „paplepėjimai“. „Detalių, nuotrupų, gandų nenoriu vertinti. Tai yra ne mano prerogatyva. Kai bus pateiktas kompleksas mokesčių reformos priemonių, tada tikrai vertinsiu, darysiu tai aktyviai.
Teiksime savo pasiūlymus ir jeigu matysime, kad kažkas yra negerai, be jokios abejonės, išreikšime savo nuomonę.
Bet dabar tai, kas buvo pateikta, nėra mokesčių reforma. Čia yra paplepėjimai apie mokesčių reformą“, – sakė G.Nausėda.
Naujienų agentūra BNS trečiadienį vakare paskelbė apie kelis galimus mokestinius pakeitimus, tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį komentavo, kad ši informacija yra netiksli.
Seimo pirmininkė vengia komentuoti
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kol kas vengia komentuoti mokesčių reformoje siūlomos pokyčius, nes, pasak jos, dar nėra susipažinusi su visais pasiūlymais. Tačiau tam tikrų pagirtinų iniciatyvų politikė teigia įžvelgianti.
„Nenorėčiau vertinti atskirų gabaliukų, kaip tik šiuo metu Gintarė Skaistė (finansų ministrė – red. past.) yra Liberalų Sąjūdžio frakcijoje ir su frakcija aptarinėja planuojamą visą mokesčių reformą. Manyčiau, kad būtų korektiška sulaukti, kol visas pasiūlymų paketas taps viešas ir tada aptarinėti jį visą. Atskirų pasiūlymų, kol nėra visumos ,komentuoti nenorėčiau“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Tarp gerų iniciatyvų parlamento vadovė išskyrė vadinamojo „gyvulių ūkio“ išlyginimą ir klausimus, kuriuos reikia spręsti, kad Lietuvai nebūtų taikomos europinės sankcijos.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už ES vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę. Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.
Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
Liberalų sąjūdžio frakcija pasirengusi palaikyti
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad jo vadovaujama frakcija pasirengusi palaikyti mokesčių reformą. Pasak jo, ji atitinka tarptautinių organizacijų rekomendacijas, bet, parlamentaro nuomone, per mažai „įsikabinta“ į lengvatas.
„Į mokesčių reformą žiūriu kaip reikalingą, atitinkančią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas. Toks bendras pastebėjimas. Dėl lengvatų peržiūrų dar nedrįstu apibendrintai pasakyti (dėl informacijos gausos), bet man atrodo, kad nelabai į tas lengvatas „įsikabinta“, per mažai. Jeigu lengvatos laikomos „gyvulių ūkio“ apraiška, tai čia, atrodo, galbūt ir lieka to“, – teigė E.Gentvilas.
„Su kolegomis įsigilinus į neatsakytus klausimus, tikiuosi, kad gausime atsakymus arba pataisymus ir bus registruoti projektai. Mes būtume pasirengę palaikyti. Laikome tai būtina šios kadencijos reforma, todėl žiūrime labai geranoriškai į tuos dalykus“, – akcentavo jis.
Seimo narys tikino, kad detaliau kalbėti apie mokesčių reformą bus tuomet, kai bus pateikti įstatymo projektai, nes šiuo metu išdėstyti tik principai.
„Dabar nėra nei vieno įstatymo projekto, nei vienoje sferoje ir toliau esame pakabintoje situacijoje. Mokesčių reformai yra noras pritarti ir padaryti ją optimalią“, – sakė parlamentaras.
Neįtinka mokestis bankams
Tačiau E.Gentvilas tikina nepalaikysiantis laikino solidarumo įnašo bankams. Pasak jo, apie jį frakcija sužinojo jau po pristatymo ir pats pasiūlymas gali pakenkti Lietuvos investiciniam klimatui.
„Mes, kaip koalicijos partneriai, apie tą solidarumo įnašą, t.y. pinigų atėmimą iš bankų, sužinome po visko. Šiandien esu tokioje būsenoje, kad neplanuoju balsuoti už solidarumo įnašą ar papildomą ad hoc bankų apmokestinimą, nes atsiras kiti sektoriai, kurie taip pat turi netikėtai didelius pelnus“, – teigė politikas.
„Pagalvokime apie Lietuvos investicinį klimatą, kaip atrodo Lietuva, kai ne tik bankai čia bijos ateiti, nes bet kada gali būti papildomai apmokestinti, bet visi pasižiūrės, kad Lietuva yra neprognozuojama šalis, kur jeigu turi didelius pelnus, gali būti papildomai apmokestintas“, – pabrėžė jis.
E.Gentvilui nuostabą kelia, kad bankų pelnai vadinami neplanuotai dideliais. Anot jo, S.Skvernelio Vyriausybė pasiskolino 5,3 mlrd. eurų kovai su pandemija, pinigai per skaidrią ekonomikos prizmę „praėjo per bankus“ ir jie užsidirbo, tad pelnus buvo galima numatyti.
„Nesutinku, kad pelnas neplanuotas“, – aiškino politikas.
„Tai ne tik bausmė bankams, bet ir bausmė Lietuvai, kurios investicinės aplinkos reitingas tikrai kristų“, – akcentavo parlamentaras.
Reformai turės pasiūlymų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad mokesčių reformos projektas yra išsamus ir įsigilinimui reikės laiko, tačiau politikė tvirtina, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija turės pasiūlymų verslo aplinkos apmokestinimo srityje. Pasak jos, taip pat pasiūlymų turės ir Laisvės partija, ypač susijusių su gyventojų pajamų apmokestinimu.
„Labai išsamus projektas. Mums reikia laiko su juo susipažinti, nes mes jį matėme pirmą kartą. Kaip ekonomikos ir inovacijų ministrė turėsiu pasiūlymų verslo aplinkos apmokestinimo srityje, norime, kad būtų daugiau galimybių verslams augti, mažiau apmokestinama jų plėtra, naujos investicijos. Tačiau turėsime pasiūlymų ir kaip partija, liečiančių ypač gyventojų pajamų apmokestinimą“, – teigė A.Armonaitė.
„Detalių kol kas nenoriu komentuoti, nes vakar vėlai vakare susipažinome su projektu“, – pridūrė ji.
Laisvės partijos pirmininkė taip pat aiškino, kad reikia labai atsakingai žiūrėti į komunikaciją apie mokesčių reformą, nes kiekvienas žmogus ir įmonė skaičiuojasi savo pajamas.
A.Armonaitė pažymi, kad tai, jog bus skirtingų pasiūlymų dėl mokestinių pakeitimų, yra visiškai normalu ir jų reikia tikėtis. Ji akcentuoja, kad svarbu, jog Lietuvoje būtų prognozuojama mokestinė ir investicinė aplinka.
„Normalu turėti pasiūlymų, demokratinėje valstybėje, kurioje koalicija sudaryta iš kelių politinių jėgų. Labai svarbu, kad Lietuvoje ir mokestinė, ir investicinė aplinka būtų prognozuojama, stabili ir labai aiškiai iškomunikuota, o politikai atsakingi už tam tikras sritis visada turės savo matymą ir mes ministerijoje turėsime pasiūlymą ir dėl verslo apmokestinimo, ir dėl talentų, ir kai kurių kitų dalykų“, – komentavo ministrė.
Teks užtikrinti, kad pataisos nepaskatintų verslų trauktis į šešėlį
Finansų ministerijoje rengiamoje mokesčių pertvarkoje numatoma didinti PVM (pridėtinės vertės mokesčio) mokėtojų ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir skirti daugiau lengvatų smulkiausiems verslams. Seimo Ekonomikos komiteto nario liberalo Andriaus Bagdono vertinimu, Seimui teks pareiga užtikrinti, kad visų mokesčių pataisų paketas nesumažintų mokestinės aplinkos smulkiesiems verslams patrauklumo ir nepaskatintų jų trauktis į šešėlį, skelbiama A. Bagdono pranešime žiniasklaidai.
Ketvirtadienį mokesčių reformos gaires finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai.
„Šiandien sueina lygiai vieni metai, kai Seime pateikėme liberalų pasiūlytą PVM ribos pakėlimą. Dabar mūsų pasiūlymas yra bendros mokesčių pertvarkos komponentas. Turėsime užtikrinti, kad į Seimą atnešus visą mokesčių reformą ir pradėjus ją narstyti po kaulelį, PVM ribos pakeitimas neįstrigtų ir būtų priimtas sklandžiai“, – teigia A. Bagdonas.
Patikslinama, kad ribos, kurią viršiję savarankiškai dirbantys asmenys ir mažos įmonės tampa pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, pakėlimui iki 55 tūkst. eurų Seimas po pateikimo pritarė 2022 m. kovo 15 d.
Kartu A. Bagdonas palankai vertina Finansų ministerijos pasiūlymą įmonių, per metus sukuriančių iki 300 tūkst. eurų apyvartos, nebevertinti pagal darbuotojų skaičių ir tokioms toliau taikyti lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą. „Vis dėlto pavasario Seimo sesijoje apsiėmus svarstyti mokesčių reformą kelsiu klausimą, ar lengvatinio pelno mokesčio neturėtų mokėti ir iki 450–500 tūkst. eurų pajamų pritraukančios įmonės“, – sako A. Bagdonas.
Galų gale, pasak Seimo liberalo, projektuojamų mokesčių korekcijų visuma gali sukelti ekonomikos šešėlio augimo riziką.
„Šiandien mokestinė aplinka smulkiesiems verslams ir individualiai dirbantiesiems kelias dienas per mėnesį, pavyzdžiui, fotografams ar renginių vedėjams, yra patogi ir palanki. Susipažinęs su reformos pristatymu regiu pavojų, kad smulkiesiems verslininkams ir dirbantiems savarankiškai asmenims numatomi pokyčiai gali sukelti pagundą trauktis į šešėlį“, – įspėja A. Bagdonas.
R. Budbergytė: netikiu, kad siūlymai prisidėtų prie teisingesnio mokesčių sistemos pertvarkymo
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė tvirtina netikinti, kad pavasarį priimti kokie nors mokestiniai pakeitimai prisidėtų prie teisingesnio mokesčių sistemos pertvarkymo.
Parlamentarė tvirtino, kad socialdemokratai dar nekvietė finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatyti mokesčių reformą frakcijoje, tačiau toks ketinimas yra. Bet, anot jos, gero rezultato nėra tikimasi, nes Vyriausybė stagnuoja ir tas matoma iš Seimui pateiktos pavasario darbų programos.
„Mes dar tikrai nekvietėme, bet turime ketinimą, kad reiktų išgirsti nelaukiant gegužės mėnesio, nes reikia tam pasiruošti. Esu įsitikinusi, kad nieko doro taip ir nesulauktumėme, nes Vyriausybė stagnuoja, apskritai, tas matyti iš Seimui pateiktos darbų programos, kadangi yra galybė neregistruotų teisės aktų projektų ir taip pat stagnuoja dėl mokesčių pertvarkos“, – sakė socialdemokratė.
R. Bubergytė pažymi, kad langas, kuris palankus mokestiniams pakeitimams, užsidaro ir tai labai blogas signalas Lietuvai.
„Esant tokiai infliacijai, palūkanoms, žmonės yra apsupti nerimo ir sulaukti pritarimo mokestiniams pakeitimams bus be galo sunku, net ir suprantant, kad mums reikia padidinti mūsų biudžeto pajamos. Skolintis negalime visą laiką, nes jis tampa labai brangus net ir valstybei“, – tvirtino Seimo narė.
