Nuo vagių saugo sviestą
Internete ėmė plisti prekybos centruose „Lidl“ fotografuoti vaizdai, kuriuose matyti, kad specialios elektroninės apsaugos nuo vagysčių pritvirtintos ant dažnai perkamų maisto produktų: jautienos, šokoladinių triufelių, sviesto, lašišos.
„Gal gyventojai nebeturi pinigų maistui nusipirkti? Paprastai panašios apsaugos dedamos ant prabangių prekių“, – svarstė Jolita.
„Esmė ta, kad žmonės vagia ne iš gero gyvenimo“, – antrino Kristina.
„Čia labai normalu“, – manė Vilmantas.
„Gerai, kad dar ant agurkų nededa“, – ironizavo Laura.
Kai kurie dalijosi panašiomis nuotraukomis, darytomis prekybos centruose „Maxima“. Matyti, kad nuo vagysčių čia saugomas sūris – šis net įdėtas į specialią plastmasinę dėžutę.
Vagys – vis apsukresni
Prekybos tinklų atstovai patvirtino, kad gyventojų paviešintos nuotraukos – realios. Parduotuvėse iš tiesų saugomi gyventojams įprasti ir neprabangūs produktai. Pasak „Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės, vagysčių problematika šiomis dienomis – išties aktuali, todėl prekybos tinklas priverstas investuoti į prevencijos priemonės.
„Tam tikroms prekėms yra dedama elektroninė apsauga, taip siekiant sumažinti vagysčių skaičių. Tai elektronikos prekės, brangesnės kosmetikos priemonės ar kremai, brangesni alkoholiniai gėrimai, taip pat tam tikros maisto prekės.
Prekybos vietose dedame visas pastangas, kad sumažintume vagysčių skaičių – prekėms taikome papildomas markiravimo apsaugos priemones, tobuliname vaizdo sistemas, informaciją apie vagystes perduodame policijai“, – portalui lrytas.lt sakė L.Skersytė.
Situaciją patvirtino ir prekybos tinklo „Maxima“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė. Anot jos, gyventojai išties ėmė vogti ne tik prabangias prekes, bet ir sviestą, sūrį.
„Pernai, palyginus su 2021 metais, vagysčių skaičius išaugo beveik 80 proc., o vagyčių padaryta žala išaugo dvigubai. Dažniausiai vagiamos tos prekės, kurios galimai realizuojamos šešėlinėje rinkoje: alkoholis, kava, kosmetikos prekės, loterijos bilietai, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai“, – aiškino L.Krivonė.
Pasak jos, ypač didelė problema – pakartotinos vagystės, kai tas pats asmuo reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse, tačiau pasiskaičiuoja vagiamo turto vertę, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės.
„Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jei vagystės žala per vieną kartą yra iki 150 eurų, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė ir jis turi susimokėti paskirtą baudą. Jei žala viršija 150 eurų, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Pavyzdžiui, jei asmuo per dieną įvykdytų penkias vagystes, kurių žala kiekvienu atveju būtų 100 eurų, jam būtų kiekvienu atveju taikoma administracinė atsakomybė – bauda, nors per dieną būtų įvykdęs vagystes, kurių žala būtų 500 eurų“, – aiškino L.Krivonė.
Ji pridūrė, kad vagystės dažniausiai vykdomos slaptai, o pasisavinamos prekės slepiamos po drabužiais, sportiniuose krepšiuose ir panašiai.
„Tačiau naudojame įvairias technines priemones, kurios leidžia pastebėti daromas vagystes. Jas įvykdę asmenys visada perduodami policijai tiek sučiupus juos parduotuvėje, tiek ir vagysčių faktą nustačius vėliau – vaizdo stebėjimo sistemomis ar kitais būdais.
Vagysčių prevencijai taikome prekių žymėjimo ir kitas apsaugos priemones bei vykdome akylą vaizdo kamerų stebėjimą“, – komentavo „Maximos“ Prekybos departamento direktorė.
Vagysčių kiekis kai kur augo 150 proc.
Vagysčių padaugėjo ir kituose prekybos tinkluose, pavyzdžiui, „Iki“.
„Mūsų tinkle vagysčių padidėjo 49 proc. Kiek įmanoma, imamės visų priemonių, kad jas užkardytume. Tačiau turbūt didžiausia problema yra nebaudžiamumas. Kartais net tą pačią dieną pagauti vagišiai ateina antrą kartą daryti nusikaltimo, nes administracinės baudos yra labai mažos.
Pastebėjome, kad paskutiniu metu veikia gaujos, kurios vagia brangius alkoholinius gėrimus, sviestą ir šiuos produktus realizuoja juodojoje rinkoje. Joje, matyt, yra paklausa šiems pavogtiems produktams, todėl tai nesąžiningiems žmonėms yra tam tikras verslas, jeigu galima taip pavadinti“, – sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Rimi Lietuva“ apsaugos vadovas Gintaras Alekna kalbėjo panašiai: lyginant su pandemijos laikotarpiu, pastaraisiais metais iš tiesų stebime išaugo vagysčių skaičius.
„2022 metais vagysčių kiekis augo 150 proc., lyginant su 2021-aisiais. Nors įžvelgti konkrečių priežasčių negalime, tačiau iš savo perspektyvos padažnėjusias vagystes esame linkę sieti su nebaudžiamumu bei nepakankama tokių žmonių atsakomybe prieš mūsų šalies įstatymus“, – teigė G.Alekna.
Jis pabrėžė, kad nerimą šiuo metu kelia ne tik vagysčių skaičiaus augimas, bet ir pačių vagių įžūlėjimas.
„Pastebime, kad vagystes dažniausiai vykdo kelių asmenų grupė, turinti suderintas veikimo schemas bei būdus. Pavyzdžiui, kol vienas vagis stebi situaciją prekybos cente ir bando nukreipti aplinkinių pirkėjų, darbuotojų ir apsauginių dėmesį, kitas vagis operatyviai susikrauna prekes ir greitai pasišalina iš parduotuvės.
Žinoma, vagia ir pavieniai asmenys. Pasitaiko ir atvejų, kai vagystes įvykdo visiškai paprasti, galbūt iš anksto tam nesiruošę asmenys, tačiau ženklaus tokių vagysčių suaktyvėjimo nematome. Be to, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai produktus asmenys tiesiog suvartoja prekybos centrų salėse“, – pasakojo apsaugos vadovas.
Taip pat, pridūrė jis, daugėja nesąžiningų pirkėjų savitarnos kasose.
„Vykdome aktyvų vagysčių prevencinį darbą. Mūsų prekybos centrų apsaugos darbuotojai reguliariai stebi labiausiai vagiamų prekių skyrius, organizuoja vagiančių žmonių sulaikymus. Pastebėję tam tikrų prekių trukumus, peržiūrime ir vaizdo kamerų įrašus bei juos analizuojame, aiškindamiesi vagis ir jų veikimo laikus. Labiausiai vagiamas prekes taip pat apsaugome specialiomis priemonėmis – apsauginiais magnetais“, – šnekėjo G.Alekna.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atskleidė, kad šiemet per sausio ir vasario mėnesius registruotos 273 vagystės iš prekybos vietų. Tai yra 25 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
