„Vakarykštės žiniasklaidoje pasirodžiusios interpretacijos negali būti traktuojamos kaip Finansų ministerijos pasiūlymai – tai tėra anonimais norėjusių išlikti Seimo narių vertinimai“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Naujienų agentūra BNS, remdamasi neįvardintais šaltiniais Seimo Laisvės frakcijoje, trečiadienį vakare paskelbė, kad Lietuvoje bus siūloma įvesti dar vieną – 25 proc. – gyventojų pajamų mokesčio tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Esą jis būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Šiuo metu pagrindinis GPM tarifas siekia 20 proc., o padidintas – 32 proc. – tarifas taikomas 60 VDU per metus viršijančiai pajamų daliai.
BNS taip pat skelbė, kad Finansų ministerija siūlys įvesti pajamų „lubas“ verslo liudijimų turėtojams, nebeleisti susigrąžinti dalies GPM už įmokas į trečios pakopos pensijų fondus ir gyvybės draudimo sutartis.
Naujienų portalas „Delfi“ ketvirtadienį pranešė, kad tarp planuojamų pokyčių yra ir „Sodros“ įmokų pokyčiai individualios veiklos pajamoms, dovanų iš artimųjų apmokestinimas, PVM mokėtojų ribos padidinimas iki 55 tūkst. eurų.
„Finansų ministerijos pozicija išlieka nepakitusi – paketas darbine tvarka dar yra rengiamas, tačiau jau kitą savaitę viešai pristatysime pasiūlymus, kviesime visus susipažinti su paketu ir atsakysime į visus susijusius klausimus“, – Eltai teigė ministerijos atstovai.
Jie pabrėžė, kad atitinkamai, apsisprendus dėl galimų pakeitimų, po konsultacijų su visuomene, verslo ir įvairių organizacijų atstovais, Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks visuomenės ir politinių partijų palaikymo.
Kaip žinote, mokestinių pakeitimų paketas yra įtrauktas į Seimo Pavasario sesiją. Pasiūlymų pakete numatomos šešios teminės kryptys“, – priminė ministerija.
„Žmogaus taupymo ir investavimo modelio tobulinimas – investicinės sąskaitos įgyvendinimas, kad investavimo ir taupymo instrumentai konkuruotų savo grąža, o ne lengvatomis, kurias suteikia valstybė.
Verslo investicijų skatinimas. Šiuo metu galiojanti iki 2023-ųjų metų pabaigos investicinio projekto lengvata, kurią planuojama pratęsti 5 metams, taip pat lengvata, galiojanti moksliniams tyrimams (MTEP) bei vadinamasis „patentų dėžutės“ režimas pelnui, gaunamam iš MTEP veikloje sukurtų išradimų komercializavimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog mokestinių pasiūlymų krepšelyje yra papildomų siūlymų investicijų skatinimui, tačiau jų apimtis priklausys nuo sutarimo dėl viso paketo ambicijos.
Sektorinių pelno mokesčių lengvatų peržiūra – tam tikros sritys turi specialų lengvatinį apmokestinimą, trūksta horizontalaus teisingumo.
Gyventojų pajamų mokesčio peržiūra, kuri atitiktų Pasaulio banko ir EBPO rekomendacijas, jog reikėtų vienodinti pajamų apmokestinimą, kad jis nepriklausytų nuo to, kokią veiklą vykdant gaunamos pajamos, o labiau priklausytų nuo pačių pajamų kiekio. Vienodesnis apmokestinimas atitiktų horizontalų teisingumą.
Nekilnojamojo turto mokesčio modelio keitimas, kad pajamos atitektų savivaldybėms, o ne valstybės biudžetui.
Žaliojo kurso mokestiniai pakeitimai, kurie atitinka europinę praktiką ir kryptis (Seime Aplinkos ministerijos pateiktas Akcizų įstatymas, prie kurio svarstymo planuojama dar grįžti)“, – dėstė ministerija.
Atstovai dar atkreipė dėmesį, kad dalis mokesčių pasiūlymų įsigaliotų nuo 2024 metų, dalis – šiek tiek vėliau, tačiau kiekvienu atveju įsigaliojimas priklausytų nuo konkretaus projekto.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad mokesčių reformos paketas yra gerai subalansuotas ir jame yra „dalykų, kurie turėtų patikti įvairius požiūrius apie mokesčius eksploatuojantiems žmonėms“.
„Ten yra dalykų, kurie tikrai turėtų patikti įvairius požiūrius apie mokesčius eksploatuojantiems žmonėms, todėl, kad yra žmonių, kurie labai mėgsta, kai mokesčiai mažėja ir mano, kad tai – vienintelis sprendimas. Jie paprastai labai mėgsta ir kai išlaidos didėja viskam“, – teigė I.Šimonytė.
„Yra tam tikrų teisingumo ir palyginamo apmokestinimo tarp skirtingų veiklų uždavinys, yra žalumas, kuris yra mūsų žaliojo kurso darbotvarkėje ir tie įstatymai yra Seime, tiesiog komitetai nelabai jų nori leisti į svarstymo stadiją“, – pažymėjo ji.
Paklausta apie pasirodžiusią informaciją dėl atskirų mokesčių reformos segmentų, Vyriausybės vadovė tikino, kad gandų nekomentuos.
„Lietuvoje taip yra, kad iš to pasidaro didelis dramblys ir labai paprastai tokiais atvejais galiu pakomentuoti – gandų nekomentuosiu, nieko netvirtinsiu, ką esu mačiusi kažkur paskelbta ir įvardijama, kaip mokesčių reforma. Bet labai tikiuosi, kad Finansų ministerija užbaigs projektinius pasiūlymus artimiausiu metu, galbūt kitą savaitę ir tada tikrai padarys pristatymą“, – sakė politikė.
„Bėda, kad išsipešioja atskiri elementai ir paskui iš jų bandoma sukurti tokia įtampa, kad kažkas kažkam kažko nerodo“, – akcentavo ji.
