Apie tai S. Krėpšta kalbėjo trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
„Kalbant apie indėlių draudimo fondą. Pagal europinius reikalavimus, jame turi būti bent 0,8 proc. visų apdraustų indėlių. Mano žiniomis, šis lygis Lietuvoje jau yra pasiektas. Bet mes turime nacionalinį tikslą, ambicingesnį – turėti 2 proc. lėšų fonde.
Iki šio tikslo dar šiek tiek trūksta. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas anksčiau svarstė, kad prie to perteklinio likvidumo situacijos, šalia diskusijos apie solidarumo įnašą tikrai verta diskutuoti apie galimybes sparčiau rinkti lėšas į Indėlių draudimo fondą.
Šiuo metu tarifas yra 0,1 proc. Jis yra gana mažas, esame konkurencingi šiame kontekste, lyginant su kitomis šalimis. Tikrai verta diskutuoti, ar nereikėtų laikinai įmokos padidinti. Tam, kad greičiau pasiektume nacionalinį tikslą – 2 proc. apdraustų lėšų.
2 proc. pakaktų vidutinio banko situacijai suvaldyti. Jei kartais bankas susidurtų su problemomis“, – kalbėjo jis.
S. Krėpšta prieš tai pristatė požiūrį dėl įvykių JAV bankų sektoriuje.
Elta primena, kad praėjusį penktadienį, bankrutavo į startuolius orientuotas JAV kreditorius „Silicon Valley Bank“ (SVB). Šis bankrotas laikomas didžiausiu banko žlugimu po 2008 metų finansų krizės. Bankas praėjusių metų pabaigoje užėmė 16-ąją poziciją didžiausių JAV kreditorių reitinge, turėdamas apie 209 mlrd. dolerių vertės aktyvų. Mėgindamas pritraukti kapitalą nykstantiems indėliams kompensuoti, bankas patyrė 1,8 mlrd. JAV dolerių nuostolį, parduodamas 27 mlrd. USD vertės obligacijų.
Savo ruožtu S. Krėpšta pastebėjo, kad praėjusią savaitę buvo netgi tris su problemomis susidūrę JAV bankai.
„Priežastis galima sugrupuoti – labai ryškiai atsiskleidė, kad buvo prastas rizikos valdymas pačiuose bankuose. Matėme, kad buvo ypač koncentruota įsipareigojimų struktūra. Tai reiškia, kad visi šie bankai buvo priklausomi nuo mažo skaičiaus didelių indėlių.
Kita problema – kad turto struktūroje šiuose bankuose buvo daug vertybinių popierių, bet ypač ilgos trukmės. Jų vertė kylant palūkanų normoms mažėja. Tų problemų nėra, jei bankai juos laiko iki išpirkimo, bet kadangi susidūrė su likvidumo problemomis, turėjo parduoti savo likvidų turtą, su nuolaida. Ta nuolaida pavirto nuostoliu ir suvalgė bankų kapitalą. Tai paskatino papildomą indėlių atsiėmimą, užsuko spiralę, kuri ir pakirto bankus.
Paskutinis dalykas – visi šie bankai veikė rizikinguose verslo segmentuose. Du iš šių bankų turėjo dideles sąsajas su kriptosektoriumi. Kriptokeityklos, kriptobendrovės laikė lėšas, JAV dolerius šiuose bankuose. Be abejo, kriptosektorius smuko ir tos įmonės atsiiminėjo lėšas“, – sakė jis ir pridūrė, kad prie problemų prisidėjo ir sušvelnintas reguliavimas JAV.
Tuo metu Lietuvoje, pasak S. Krėpštos, skirtumai yra akivaizdūs.
„Struktūra yra visai kitokia, verslo modelis, įsipareigojimai nėra tokie koncentruoti. Mūsų bankai žymiai daugiau indėlių turi iš fizinių asmenų, mažesne apimtimi, bet kartu ir diversifikuoti finansavimo šaltiniai.
Turto struktūroje – irgi. Neturime tokių bankų, kurie visą turtą būtų investavę į vertybinius popierius, ypač ilgo laikotarpio, kurie sukėlė nuostolius, kai juos teko parduoti.
Taip pat neturime sušvelnintų reikalavimų“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys.
