„Tai lyg norinčiam paprasto „VW Passat“ automobilio įsiūlyti „Ferrari“, – taip apie sostinės Konstitucijos pr. 13-ojo daugiabučio renovaciją sako nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.
Čia patalpas turintis pašnekovas stebėjosi užmojais ant trijų daugiabučio namo sienų įrengti saulės baterijas.
Naudos įžvelgti nepavyksta
Vyras pasigenda paprasčiausios ekonominės logikos, kodėl projektui – tegul ir pirmajam tokiam Baltijos valstybėse – reikia išleisti 2,44 mln. eurų? Seniai remonto nemačiusiam daugiabučiui renovuoti leidimas jau gautas.
„Rinkodaros prasme toks sprendimas – saldainis, tačiau išlaidos už butą sudarys tiek pat, kiek kitur, o kur dar įsipareigojimas išmokėti paskolas. Neįžvelgiu, kokią naudą duos elektrinės sprendinys.
Tačiau tai neabejotinai sukurs prievolę mokėti šimtus tūkstančių eurų bankui, nes toli gražu ne viską kompensuos valstybė ir Europos Sąjunga“, – „Sostinei“ sakė A.Antanavičius.
Euras už kvadratinį metrą?
Žadėta, kad po renovacijos šildymas ir karštas vanduo gyventojams atsieis vos 1 eurą už kvadratinį metrą. Tokia galimybė skamba labai patraukliai. Bet A.Antanavičius tikina, kad visa tai toli nuo realybės.
„Vienas euras nėra visos būsimos išlaidos, – teigė jis. – Jau dabar kalbama, kad elektrinės priežiūra kainuos maždaug 2 eurus už kvadratinį metrą. Pabrangęs ir elektros pasaugojimas – jis kainuos irgi arti 2 eurų.“
Tai, kad saulės elektrinė bus montuojama ir ant vakarinio, rytinio fasadų, be to, vertikaliai, o ne kampu į saulę, gerokai sumažina jos efektyvumą. O dėl tokio neefektyvaus sprendimo reikia labai didelės elektrinės.
„Be to, elektrinei ant pastato „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) taiko tam tikrą galios mokestį, kuris juridiniam asmeniui, dabartiniais tarifais, kainuos apie tūkstantį eurų per mėnesį.
Kvadratiniam metrui prisideda 3–4 eurai. Dar pridėkime palūkanas.
Už šildymą ir karštą vandenį žmonės gal ir sumokės vieną du eurus už kvadratinį metrą, bet renovacijai reikės papildomų išlaidų.
Todėl iš kitos kišenės teks atseikėti tiek, kad iš viso susidarys 10 eurų už kvadratinį metrą.
Jokio efektyvumo neįžvelgiu – galima tą pačią šilumą pirkti iš tinklų. Kuo labiau gilinuosi, tuo labiau rankos svyra. Mums, komercinių patalpų savininkams, ta mokesčių našta dar pakeliama, bet vien vertinant ekonominę logiką matau beprasmybę“, – kalbėjo pašnekovas.
Elektrinių parkas – pigiau
Pasak A.Antanavičiaus, tokia renovacija, kokia numatyta šiame Konstitucijos pr. daugiabutyje, keturis kartus brangesnė nei vidutiniškai.
„Susidaro įspūdis, jog tokiu saldainiuku bandoma pagrįsti perteklines investicijas. Dalis namo gyventojų pažadais patikėjo.
Tačiau iki šiol renovacijos projektą administruojanti įstaiga „Atnaujinkime miestą“ nėra pateikusi jokių konkrečių skaičiavimų“, – sakė patalpų savininkas.
Senbuviai pasakoja, kad idėja namo fasadą padengti saulės baterijomis atėjo iš savivaldybės.
Saulės elektrinė gamins elektrą šilumos siurbliui, šis gamins šilumą ir pašildys vandenį. Be viso to, gyventojams pažadėta papildoma parama.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo gerai, tačiau pradėjus rengti investicinį planą jame atsirado beveik 2,5 mln. eurų sąmatos eilutė, nors absoliučiai daugumai Vilniuje renovuojamų daugiabučių užtekdavo milijono eurų.
2020 m. kainomis vien saulės elektrinės kaina sudarė kone 700 tūkst. eurų. Dabar tikriausiai ji gali pakilti iki milijono. O jei šiandien pirktume elektrą iš nutolusio saulės elektrinių parko, išleistume apie penkis kartus mažiau. Kur ekonominė logika?
Galima daryti standartinę renovaciją – automatiškai sumažėtų namo išlaidos šildymui“, – siūlė pašnekovas.
Valstybė žada paremti
Daugiabučio renovacijos projektą administruojančios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė nurodė, kad sprendinys įrengti į fasadą integruotą saulės elektrinę ir pagamintą elektros energiją panaudoti šilumos siurblių darbui kilo prieš kelerius metus.
Tąkart Aplinkos ministerija suteikė papildomą paramą renovacijos projektams, kuriuose įgyvendinami atsinaujinančiosios energetikos sprendiniai: prie esamos 30 proc. valstybės subsidijos energijos efektyvumą didinantiems sprendiniams papildomai 30 proc. buvo skiriama renovacijos metu įrengiamiems atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sprendiniams.
Vadinasi, valstybės skirta parama iš viso siekė 60 proc.
Renovuojamame Konstitucijos pr. daugiabutyje saulės elementus planuojama įrengti visose sienose, išskyrus šiaurinę, integruoti į balkonus ir įrengti ant stogo.
Kaip aiškino E.Randytė, namo investicijų planas buvo parengtas 2020 m.
Bendra investicijų plane numatyta projekto vertė – 2,44 mln. eurų. Rangos darbų vertė – 2,27 mln. eurų. Butų ir kitų patalpų savininkams tenkanti dalis, įvertinus paramą, – 1,02 mln. eurų, o valstybės ir savivaldybės parama sudaro 1,42 mln. eurų.
Numatyta, kad bendra sprendinio dalis – balkonų su saulės moduliais ir fasado su saulės moduliais įrengimas – atsieis apie 680 tūkst. eurų.
„Konstitucijos pr. 13-ojo daugiabučio namo renovacijos projektui statybą leidžiantį dokumentą gavome vasario pabaigoje.
Renovacijos darbų konkursą planuojame paskelbti artimiausiu metu.
Jei konkursas įvyks, renovacijos darbai galėtų prasidėti jau balandį ar gegužę.
Numatoma, kad pastato atnaujinimo statybos rangos darbai truktų kiek daugiau nei metus“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, konkursas bus skelbiamas su pradine kaina. Jei viešasis renovacijos darbų pirkimas neįvyks, bus galima perskaičiuoti investicijų planą ir surengti naują balsavimą dėl projekto įgyvendinimo.
Jei šiame etape gyventojai nepritartų projekto įgyvendinimui su didesne kaina, jis nebus įgyvendinamas.
E.Randytė vertino: lyginant su kitais projektais, kurių įgyvendinimas taip pat pabrango, projekto įgyvendinimo kaina galėtų būti 25–40 proc. didesnė, palyginti su ta, kuri buvo skaičiuota.
Vis dėlto projekto atsiperkamumas nebuvo vertintas. Pašnekovės teigimu, taip pasielgta dėl kelių priežasčių: labai sunku įvertinti būsimas šildymo išlaidas dėl šilumos kainų dinamikos, dar sunkiau įvertinti būsimus kaštus, kurie neišvengiami pastato remonto darbams siekiant užtikrinti saugią pastato būklę: kritinės būklės pastato liftai, neveikia priešgaisrinė sistema, dažni inžinerinių sistemų gedimai, avarijų likvidavimo darbai.
Ar pakils būsto vertė?
Galbūt pirmasis Baltijos šalyse daugiabutis su saulės moduliais ant fasado padidintų nekilnojamojo turto vertę ir priviliotų būsto pirkėjų?
„Kaip žmogus, kuris daug metų dirba nekilnojamojo turto rinkoje, žinau, kad išleistų pinigų suma nėra lygi vertės prieaugiui. Kas nors gali susidėti marmuro plyteles ir įsivaizduoti, kad tai – milijono vertas turtas.
Jei iš tiesų už šildymą ir karštą vandenį būtų mokamas 1 euras, sakyčiau, kad toks sprendinys būtų novatoriškas, keltų turto vertę, nes jo išlaikymo sąnaudos būtų mažesnės. Bet nematau, kad taip gali būti“, – sakė A.Antanavičius.
Kliūva jam ir tai, kad pamirštama saulės elektrinės amortizacija. Pašnekovo žiniomis, saulės baterijų moduliai gali turėti 25–30 metų garantiją, tačiau inverteriams, daug jautresnėms jų dalims, kurios gali kainuoti ir keliolika tūkstančių eurų, suteikiama tik 10–15 metų garantija.
„Po 10–15 metų kai kurios elektrinės dalys jau nebeturės garantinės priežiūros – tai bus savininkų galvos skausmas. Be to, jei sugestų inverteris, dalis arba visa elektrinė nustotų veikti, todėl trūkstamą elektros kiekį reikėtų pirkti.
Niekas neskaičiuoja ir elektrinės amortizacijos. Galų gale, jeigu po 30 metų, kaip sakoma, moduliai nusidėvi ir juos reikia utilizuoti, kiek kainuos elektrinės demontavimas ir kas už tai bus atsakingas?“ – klausė patalpų savininkas.
Niūrią žiemą moduliai elektros negamina
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis džiaugiasi projektu Konstitucijos prospekte: „Kad ši idėja labai gera – neabejotina. Namas matomas, jei čia bus panaudota saulės energetika, daug kam bus signalas, kad verta tai išbandyti.“
Tiesa, pašnekovas pabrėžė: Lietuvos sąlygomis 100 proc. galia dirba tie saulės moduliai, kurie orientuoti į pietus ir pakreipti 35 laipsnių kampu į horizontą. Kiekvienas nukrypimas mažina jų efektyvumą. Beje, niūrią žiemą, tokią kaip buvo ši, saulės moduliai elektros apskritai negamina.
„Be abejo, pritvirtinti ant sienų, juo labiau esant nukrypimui nuo pietų, jie dirbs ne taip efektyviai. Bet, kiek žinau, gyventojams tokia renovacija bus daugiau kompensuojama. Tokiu atveju gali ir apsimokėti įsirengti saulės baterijas. Esant tokiai elektros kainai, kad ir kaip tuos modulius pakabinsi, vis tiek labai verta. Jie gerai atsiperka, kai elektros kaina 15–16 centų, tuo labiau kai elektra kainuoja 28–35 centus“, – pabrėžė V.Mačiulis.
