Anot jo, dalis svarbių europinių reformų dar nepriimta.
„Karas laimimas, bet jis nelaimėtas. Dar tikrai turėsime ir kitą šaltąjį sezoną ir turime ir pasitikti jį kaip galima geriau pasirengę“, – žurnalistams Strasbūre teigė G. Nausėda, kur antradienį sakė kalbą Europos Parlamentui.
Jis pabrėžė, jog ES pavyko priimti daug „gerų sprendimų“ energijos kainų krizei suvaldyti, į kuriuos teigiamai reagavo ir rinkos – įvestos kainų „lubos“ rusiškai naftai bei ES importuojamoms dujoms, sutarta dėl bendro dujų pirkimo bei dalinimosi mechanizmų.
„Daug gerų sprendimų padaryta ir jie iškart lėmė labai gerą pozityvią psichologinę rinkų reakciją ir matome, kad rinkos atsigavo, normalizavosi“, – teigė prezidentas.
„Bet pasakyti, kad šita stabilizacija jau yra visam laikui, tikrai nedrįsčiau“, – akcentavo G. Nausėda.
Savo pasisakyme šalies vadovas pabrėžė, jog Rusijos energetinis šantažas prieš ES nepavyko, o žiema „atėjo ir praėjo nieko Europoje nesušaldžiusi“ – nors išvengti energijos kainų šuolio esą nepavyko.
Prezidentas europarlamentarams pažymėjo rusiškos energijos atsisakiusią Lietuvą kaip pavyzdį kitoms ES šalims.
Po pasisakymo kalbėdamas žiniasklaidai G. Nausėda tikino, jog kitos šalys savo ruožtu ilgai buvo „apmąstymų ir klaidingo įsivaizdavimo apie tikruosius Rusijos ketinimus stadijoje“.
„Ir joms dabar reikia tuos žingsnius, kuriuos mes įgyvendinome per ilgesnį laiką, įgyvendinti per labai trumpą laiką. Ne visoms tas sekasi padaryti vienodai sėkmingai ir todėl artimiausiu metu dar gali kilti problemų, juo labiau, kad dar neįgyvendinome visų planų, kuriuos numatę esame ES lygiu“, – tikino G. Nausėda, turėdamas omenyje šiuo metu ES lygiu svarstomą elektros rinkos reformą.
„Tai nėra tokia paprasta reforma, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir jos dar iš esmės nepradėjome“, – sakė prezidentas.
Rusija energetinį šantažą prieš Europą pradėjo dar 2021 m. pabaigoje – besiruošdama plataus masto invazijai į Ukrainą – pamažu mažindama į žemyną dujotiekiais tiekiamų dujų srautus, kurie, galiausiai, sumažėjo iki minimumo.
Reaguojant į tai rinkose smarkiai pakilo dujų, elektros kainos, o ES šalys pradėjo sparčiai kurti alternatyvią infrastruktūrą, plėsti suskystintųjų gamtinių dujų pajėgumus, o pati Bendrija priėmė keletą priemonių paketų, skirtų energijos kainoms suvaldyti.
Aukščiausiai dujų kainos pakilo pernai rugpjūtį, kuomet Nyderlandų TTF prekybos taške kelias dienas viršijo ir 300 Eur/MWh ribą, kas lėmė ir itin aukštus elektros tarifus. Pastarosiomis dienomis jos nukrito žemiau 50 Eur/MWh ribos bei pasiekė 2021 m. rugpjūčio lygį.
