Praėjus dviem dienoms po nemokaus banko SVB uždarymo, JAV iždo kanclerė Janet Yellen atmetė galimybę, kad vyriausybė gelbės kredito institutą. Interviu stočiai CBS ji sekmadienį pabrėžė, jog vyriausybė nori „užtikrinti, kad vieno banko problemos neapimtų kitų, sveikų bankų“. Tačiau vadovaudamasis po finansų krizės 2008 metais priimtomis įstatymų pataisomis, Vašingtonas nebegelbės sunkumų ištiktų didelių bankų, pranešė naujienų agentūra ELTA.
Bankas dėl milijardinių nuostolių, kuriuos patyrė parduodamas vertybinius popierius, susidūrė su didžiuliais sunkumais, o jo klientai gali netekti milijardų dolerių.
Svarstomi įvairūs scenarijai, kaip elgtis, įskaitant tą, kad kredito institutą perimtų kitas bankas.
SVB yra plačiajai visuomenei mažai žinomas bankas, tačiau jis nuo devintojo dešimtmečio vaidino svarbų vaidmenį finansuojant startuolius JAV. FDIC duomenimis, SVB 2022-ųjų pabaigoje turėjo 175,4 mlrd. dolerių (164,8 mlrd. eurų) klientų indėlių.
„Šito įvykio negalima interpretuoti vien kaip blogo. Faktas, kad tai – galimai esminė priežastis, nuo kurios gali prasidėti didesnė griūtis finansų rinkose ir didesnė ekonomikos recesija.“, – portalui lrytas.lt komentavo A.Izgorodinas.
Anot jo, šis įvykis rodo, kad agresyvi JAV centrinio banko pinigų politika pradeda kenkti smulkiems finansuotojams. Ypač tiems, kurie dirbo su technologijų bendrovėmis, šiuo metu išgyvenančioms ne pačius geriausius laikus dėl palūkanų didinimo. „Jei per artimiausias dienas iš JAV bankų matysime daugiau kapitalo nutekėjimo ar dar vieną dvi institucijas, kurios paskelbs turinčios problemų, tai gali būti rimtos recesijos atspirties taškas“, – spėjo pašnekovas.
Tačiau, jo teigimu, dar svarbiau tai, kad šis įvykis tiek JAV, tiek euro zonos, o ypač – Lietuvos – ekonomikoms gali būti labai teigiamas.
Faktas, kad smulkūs JAV finansuotojai ima bankrutuoti, nebepakelia palūkanų naštos, rodo, kad JAV centrinis bankas gali būti priverstas pakeisti savo pinigų politiką. Buvo tikimasi, kad bazines palūkanas jis kels iki rudens. A.Izgorodinas mano, šis įvykis labai stipriai pakeis rinkų prognozes ir JAV centrinio banko veiksmus dėl palūkanų didinimo. Tad tikėtina, kad JAV centrinis bankas – jau labai arti palūkanų piko. Jei taip iš tiesų įvyks ir jis pakeis savo pinigų politiką – iki rudens nebedidins palūkanų, kalbinto ekonomisto manymu, rinkose paskatintų euforiją: tai gali būti signalas, kad sunkūs brangių pinigų laikai jau baigiasi.
Kalbant apie euro zoną, ji šiuo atveju yra rizikos sektoriuje. Naujiena, kad bankrutuoja smulkesnis JAV bankas, pašnekovo manymu, euro zonai neigiamai atsilieps keliais aspektais.
Visų pirma, euro zonos ekonomika ir rinkos – labai cikliškos: jei JAV blogėja ekonominė situacija, savaime per eksporto prizmę ji ima blogėti ir euro zonoje.
Antra, Europos Komisija jau ilgą laiką vysto ir investuoja į alternatyvaus finansavimo rinkos Europoje vystymą. Jis itin stipriai vystėsi Lietuvoje.
„Dabar euro zonoje prasidės raganų medžioklė: investuotojai ims vertinti euro zonos bankinę sistemą. Didesnis dėmesys kryps, tikėtina, į Pietų Europą, kur bankai istoriškai sudėtingiau atlaiko krizes, bet taip pat ir į alternatyvius finansuotojus, kurie labai stipriai vystėsi, bet kurie nemaža dalimi fokusuojasi į smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą bei fintech apskritai. Visi šie sektoriai kenčia nuo palūkanų didinimo, be to, jie, būdami mažesni, neturi didelio kapitalo, kad galėtų visi išgyventi krizes, recesijas ir palūkanų didinimą“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Jo nuomone, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiuo metu – labai nepavydėtinoje situacijoje. Mat šį ketvirtadienį jie turės pinigų politikos posėdį. Prognozuota, kad jis dar puse procento – nuo 2,5 proc. iki 3 proc. – pakels palūkanų normas.
„Manau, kad stebėdamas nerimą Europos finansų rinkose ECB jau šią savaitę pakeis savo politiką ir palūkanų nebedidins arba didins labai minimaliai, – komentavo ekonomistas. –
Akivaizdu, kad tai, kas įvyko su banku JAV – tik JAV centrinio banko kaltė: centriniai bankai persistengė su ekonomikos skatinimu COVID-19 pandemijos metu, bet lygiai taip pat persistengė su pinigų politikos griežtinimu. Natūralu, kad mažesni finansuotojai to neatlaiko, nes rinkose – ypač palūkanų – susiklostė tokia nepavydėtina situacija.
Labai gali būti, kad artimiausiu metu iš ECB sulauksime visai kitokios komunikacijos, kurios esmė bus: matome vis daugiau rizikų finansų sistemoje, jos kelia defliacijos grėsmę“.
Įvykiai už Atlanto Lietuvai atnešė ir labai gerų, ir labai blogų naujienų.
Anot A.Izgorodino, Lietuva – viena euro zonos šalių, kurioje bankai per koronaviruso pandemiją labai atsakingai skolino ir įmonėms, ir vartotojams: blogų paskolų dalis Lietuvos bankuose pernai metų trečiąjį ketvirtį buvo 0,6 proc. Tai – vienas geriausių rodiklių euro zonoje. Tai reiškia, kad fundamentaliai Lietuvos bankų tradicinė rinka – labai stipri.
„Čia nematau didelių rizikų, kad bankai turės finansinių problemų. Jie turi užtektinai kapitalo, be to, jie konservatyviai, bet tuo pat metu ir atsakingai skolino vartotojams ir verslui.
Tačiau alternatyviems finansuotojams tai – bloga naujiena. Tai finansuotojai, kurie nemaža dalimi finansuoja smulkųjį ir vidutinį verslą, kitas jų rizikos šaltinis – alternatyvūs finansuotojai kapitalą ir pinigus gauna iš investuotojų, iš rinkų. Jie pradės atidžiau žiūrėti į alternatyvaus finansavimo rinką, jos dalyvių Lietuvoje riziką, kapitalo rodiklius, jo kokybę“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, dėl to pralaimės smulkusis ir vidutinis verslas – gali būti, kad dalis investuotojų laikinai atsitrauks, ims vertinti, ar į šį sektorių verta investuoti. Kadangi Lietuvos alternatyvaus finansavimo rinka labai padeda smulkiajam ir vidutiniam verslui, tai jiems – blogiausia naujiena.
„Alternatyvūs finansuotojai investuotojams turės įrodyti, kad jie valdo blogas paskolas, kad jie pasiruošę recesijai ir kad turi planą „B“, – kalbėjo A.Izgorodinas. -
Ar įvyks kažkas panašaus, kas buvo 2008-aisiais, priklausys nuo to, kaip elgsis centriniai bankai. Savaitgalį JAV centrinis bankas padarė agresyvesnį žingsnį nei buvo galima tikėtis. Taip rinkai siunčiama žinia, kad jie nenori, jog pasikartotų tai, kas buvo 2008 m. Todėl manau, kad taip blogai nebus. Manau, centriniai bankai įsikiš ir gelbės finansuotojus.
Be to, reikia pripažinti, kad tiek euro zonoje, tiek JAV bankai turi labai gerą krizių valdymo patirtį“, – komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, alternatyvaus finansavimo sektorius – rizikos zonoje, bet jei valstybė imsis tinkamų žingsnių, per jį būtų galima stipriai padėti smukiajam ir vidutiniam verslui, kuriam tradiciniai bankai neskolins, nes po paskutinių įvykių JAV dar labiau ims vengti rizikos.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas feisbuke taip pat pakomentavo SVB atvejį.
„Savaitgalį pasaulio finansų sektorius dūzgė nuo penktadienį paskelbto JAV banko Silicon Valley Bank (SVB) bankroto.
Šiandien ryte jau aiškėja, kad reguliatoriai ir centriniai bankai sėkmingai ir greitai tvarkosi su šio nulūžusio banko problemomis: paskelbta, kad JK padalinį ketina pirkti HSCB, o FED pažadėjo garantuoti visus JAV banko indėlius klientams, kurių didžioji dalis buvo nedrausti, kas reiškia, kad jau šiandien SVB banko klientai, turintys lėšų banke, galės jais naudotis, o tai ramina finansų rinkas (kadangi banko turimi skolos vertybiniai popieriai yra saugūs ir likvidūs, FED nėra problemų taip drąsiai elgtis, priešingai būtų, jeigu tai būtų nelikvidus turtas)“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, kol kas panašu, kad banko problemos kilo dėl rizikų nevaldymo. Dėl to, matyt, dėmesio susilauks ir reguliatorius, kodėl pražiūrėjo rizikos nevaldymą.
O „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad praėjusią savaitę ant bankroto slenksčio atsidūręs šešioliktas didžiausias JAV bankas nemokus tapo iš dalies dėl kylančių palūkanų normų, dėl kurių nuvertėjo jo turimos ilgalaikės obligacijos.
„Tiesa, pagrindinė nemokumo priežastis buvo neadekvatus palūkanų normų rizikos valdymas, – minėjo ekonomistas feisbuke. –
„Silicon Valley Bank“ yra labiau išimtis, nei taisyklė – panašaus pobūdžio problemų daugelis bankų neturi, todėl sisteminės krizės tikimybė išlieka maža. Vis tik daugiau nei dešimtmetį besitęsusi pigių pinigų era ir ją sekantis dešimtmečius nematytas palūkanų normų šuolis, tikėtina, iš spintų ištrauks ir daugiau skeletų. Čia yra pats tinkamiausias metas atsiminti Warreno Buffeto sukurtą aforizmą – tik atslūgus pigių pinigų bangai pamatome, kas maudėsi be glaudžių“.
Europos bankams grėsmės nekelia
Dviejų JAV bankų žlugimas nekelia grėsmės Europos bankų sektoriui. Tai pareiškė ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni, kurį citavo ELTA.
„Stebėsime galimą netiesioginį poveikį, tačiau šiuo metu nefiksuojame reikšmingos rizikos“, – pirmadienį Briuselyje, kur vyksta reguliarus euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas, pareiškė P.Gentiloni. Nors pareigūnas pažymėjo, kad ECB atidžiai stebi susidariusią situaciją, jis akcentavo, jog visi Europos bankai jau imasi reikiamų apsaugos priemonių.
Nepaisant visko, P.Gentiloni nurodė, kad galima tikėtis poveikio Europos bankų sektoriaus akcijoms. „Tai buvo galima numatyti, tačiau tai yra viena. Visai kas kita yra vertinti faktą, kad esama realios „užsikrėtimo“ rizikos. Nemanau, kad šiuo metu Europa susiduria su realia „užsikrėtimo“ rizika“, – kalbėjo eurokomisaras.
Pastarosiomis dienomis JAV pranešta apie dviejų bankų – „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ – žlugimą. Tai pakurstė nuogąstavimus dėl galimos platesnės bankų krizės.
