Nesidžiaugia smulkieji ir nuo pernai atsiradusiu atsiskaitymų grynaisiais ribojimu. Tuo metu yra siūlančių tarp verslų apskritai uždrausti grynuosius.
„Tos mažos parduotuvytės dažniausiai veikia regionuose. Ten daugiausia gyvena pensininkai, žmonės, kurie negali pasigirti didelėmis pajamomis, todėl jie perka už mažą pinigų sumą.
Jei smulkusis verslininkas skaičiuoja savo pelną nuo mažos sumos, dažniausiai jį visą turi palikti bankui: klientas perka degtukų dėžutę ir moka kortele, o verslininkas bankui sumoka tam tikrą procentą nuo pirkinio vertės. Taip ir nelieka pelno“, – kodėl grynieji geriau nei mokėjimo kortelės aiškino portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Ji sako, kad nepaprastai džiaugiasi tuo, kad grynieji nėra uždrausti. „Kas būtų buvę, jei ukrainiečiai tam tikrais momentais būtų neturėję grynųjų, negalėtų susimokėti už traukinį ar nusipirkti degalų?Esu kategoriškai prieš, kad žmonės neturėtų grynųjų. Grynieji pinigai – tai apsauga“, – įsitikinusi D.Matukienė.
Dėl ribojimų – daugiau rūpesčių
O štai nuo 2022 m. lapkričio apribojus atsiskaitymus grynaisiais, pašnekovės teigimu, smulkiesiems verslininkams kyla naujų rūpesčių.
Priminsime, kad dabar atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
„Tokiems pokyčiams reikėjo ruoštis. Nes kaime, regione verslininkas, už prekes per dieną surinkdamas, tarkime, 1,5 tūkst. eurų apyvartos, vakare turi susidėti pinigus į portfeliuką ir važiuoti iki banko 20–30 km.
Antra problema – už pinigų įnešimą reikia sumokėti.
Be to, tam, kad pasididintų limitą, jog galėtų sumokėti pavedimais, mažieji verslininkai bankuose turi nueiti kančių kelius: bankai prašo įrodyti, kad neketini plauti pinigų, turi nurodyti, kam juos pervesi, kiek kartų ketini tą daryti.
Visa grandinė problemų“, – vardijo smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė.
Ji tikino: kaimo parduotuvėje niekas kontrabanda neprekiauja, pinigų plovimo ar terorizmo rėmimo atvejų ieškoti reikia tikrai ne čia.
Tarp juridinių asmenų – jokių grynųjų
O štai ekonomistas Marius Dubnikovas – visiškai kitos nuomonės. Jo manymu, grynuosius juridiniams asmenims apskritai reikėtų uždrausti. „Manau, kad pasiekėme tokį lygį, kai verslui atsiskaityti grynaisiais su kitu verslu taps per daug archajiška“, – įsitikinęs pašnekovas.
Tokio siūlymo priežastis – šešėlis, ypač, M.Dubnikovo teigimu, smulkesniuosiuose versluose. Ekonomistas pateikia pavyzdį: smulki parduotuvė iš turgaus pardavėjo perka akcizines prekes. Jie sudaro sutartį, atsiskaito grynaisiais, prekė atsigula į lentyną. Ją už grynuosius nuperka žmogus. Tada sutartis tarp tiekėjo ir pardavėjo staiga išnyksta, dingsta ir mokestis už akcizą, pridėtinės vertės mokestis.
Kita priežastis, kodėl, anot pašnekovo, reikėtų atsisakyti grynųjų, yra ta, jog jų buvimas rinkoje neskatina tolesnio skaitmenizavimosi, nėra paskatos atsiskaityti kortele.
„Grynųjų neatsisakome iš principo, nes yra, kas juos labiau mėgsta. Bet, žiūrint iš verslo pusės, grynieji pinigai yra kančia: juos reikia apskaityti, saugoti, inkasuoti. Grynųjų atsisakymas vestų prie to, kad pati sistema taptų lengvesnė. Žmonės skundžiasi, kad nėra bankomatų, bet bankomatų nėra, nes daugelis naudojasi grynaisiais. Tuo metu Švedijoje apskritai dažnai keliamas klausimas, kad grynųjų iš viso visoje šalyje reikėtų atsisakyti“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Ir netgi nustatyta 5 tūkst. eurų riba, jo manymu, nelabai ką keičia. Kaip sako ekonomistas, šia spraga galima naudotis be galo sudarant daug sandorių po 5 tūkst. eurų.
„Smulkusis verslas sako, kad jiems grynieji pinigai labai reikalingi, kad įvedus ribojimus atsiranda papildomų kaštų, tačiau šie argumentai sunkiai suprantami. Juk jau kalbant apie vidutinius verslus, net neminint stambiųjų, neatsiskaitoma grynaisiais su tiekėjais, partneriais.
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje galimybės elektroniniu būdu valdyti pinigus yra labai gerai išvystytos. Sistema kokybiška, lengva. Grynųjų turėjimas kelia klausimų – kam to reikia?“, – svarstė M.Dubnikovas.
Anot jo, grynųjų šalininkai vis prisimena senolius, kuriems grynaisiais paprasčiau operuoti, tačiau verslo pareiga, sako pašnekovas, – jiems padėti ir edukuoti. Ir čia pat reikia turėti omeny tai, kad turint grynųjų kažkam, kaip sako M.Dubnikovas, galbūt atsiras keistas noras neišmušti kvito, be sutarties grynaisiais pirkti paslaugą iš žmogaus, kuris nemoka mokesčių ir panašiai.
Gyvensime be grynųjų?
Paklaustas, ar prieisime prie to etapo, kai visiškai atsisakysime grynųjų, ekonomistas sako, jog pirmiausia tą reikėtų padaryti tarp verslų. Tuomet įvyks technologinis lūžis ir grynieji pasidarys labai nepatogūs. „Žinoma, bus ir tokio juodo šešėlio, kur net ir uždraudus grynuosius jie bus naudojami. Tačiau bet kuriuo atveju tai bus sunkiau, nepatogiau, nes pinigams darosi kebliau keliauti iš rankų į rankas.
Technologijos atves prie to, kad pradėsime apie tai diskutuoti: aš pats mažame Kauno turgelyje pirkau gėlių ir puikiausiai atsiskaičiau ne grynaisiais. Momentiniai pavedimai, telefonai su atsiskaitymo galimybėmis – tai irgi keičia situaciją.
Paskutinis klausimas, kurį kelsime bus – ar galime psichologiškai atsisakyti grynųjų. Juk tai nacionalinis simbolis“, – svarstė M.Dubnikovas.
Gyventojams svarbu galėti atsiskaityti grynaisiais
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius ramina: „Lietuva priklauso euro zonai, o Lietuvos bankas yra Eurosistemos (ją sudaro Europos Centrinis Bankas (ECB) ir euro zonos valstybių nacionaliniai centriniai bankai) dalis. 2020 m. rugsėjo 3 d. patvirtinta Eurosistemos grynųjų pinigų strategija. Jos tikslas – kad grynieji pinigai ir po dešimties metų būtų prieinama, priimama, patraukli, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė“.
Nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, ir yra šalių, kur atsiskaitymų
grynaisiais pinigais santykinai labai nedaug, bet Lietuvoje ir euro zonoje atsiskaitymai grynaisiais vis dar sudaro daugiau kaip pusę visų atsiskaitymų prekybos ir paslaugų teikimo vietose.
Be to, gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais: taip nurodo 60 proc. euro zonos ir 53 proc. Lietuvos respondentų. „Grynieji pinigai yra svarbi pinigų sistemos dalis ir apie ketinimus atsisakyti grynųjų pinigų išleidimo net nėra mąstoma“, – sakė pašnekovas.
Polinkis atsiskaityti negrynaisiais didėja
ECB inicijuotoje euro zonos šalių vartotojų mokėjimo įpročių apklausoje 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2019 m. atliktą analogišką apklausą – 68 proc., 2016 m. – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 59 proc., 72 ir 79 proc.). Tačiau polinkis atsiskaityti negrynaisiais pinigais didėja.
Lietuvos banko užsakymu atlikta 2022 m. apklausa rodo, kad nuo trečdalio ankstesniais metais iki pusės padidėjo tų respondentų, kurie renkasi mokėti kortele ar kitu el. atsiskaitymo būdu, kai tik tokia galimybė sudaroma. Ketvirtadalis teigia mokantys įvairiai, tačiau dažniau mokėjimo kortelėmis ar kitais el. atsiskaitymo būdais.
„Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo, kuris įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d., poveikį dar anksti vertinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais, kai sandorio suma viršija 5 tūkst. eurų, šis ribojimas neturės esminio poveikio atsiskaitymų grynaisiais mažėjimui. Vertiname, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais virš 5 tūkst. eurų galėjo sudaryti apie 1 proc. visų atsiskaitymų grynaisiais pinigais“, – komentavo T.Karpavičius.
