Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tikina, kad Lietuva nebėra tokia valstybė kaip, pavyzdžiui, Indija, kurios gyventojams „užtenka tik pavalgyti“. Anot eksperto, ji yra išsivysčiusi šalis, kurios išsivystymo lygį lemia iš surenkamų mokesčių finansuojama bendroji infrastruktūra.
„Reikia didesnio kolektyvinio vartojimo šalyje, nes kaip visuomenė esame tokiame išsivystymo lygmenyje, kur mūsų tolimesnė pažanga daugiau priklauso ne nuo individualaus vartojimo“ – ketvirtadienį surengtoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje diskusijoje „Kodėl Lietuvai reikalinga mokesčių reforma“ kalbėjo R. Lazutka.
„Mokesčių reikia bendrųjų valstybės reikalų finansavimui. Mūsų yra būtent tokia išsivystymo pakopa – nesame indai, kuriems svarbu pavalgyti ir negalima jų apmokestinti, nes jie tada badaus. Taip nebus“, – pabrėžė R. Lazutka.
Minimą pažangą, tikina ekspertas, lems bendro naudojimo dalykai, pavyzdžiui, infrastruktūra, kuriai plėtoti esą reikia daugiau pajamų iš valstybės biudžeto.
„Jos finansuojamos iš mokesčių, o valstybės pajamos tam yra mažos“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jo nuomone, mokesčių sistemai „reikia paskatų“, kad gyventojai būtų skatinami dirbti, tačiau mokestinė našta nebūtų per didelė.
„O jei jų negali jų apmokestinti, ką apmokestinsi – tuos, kurie pajėgūs mokėti, tuos kurių pajamos didelės“, – sakė R. Lazutka.
V. Navickas: mokesčių sistemai reikia teisingumo, tačiau iki šiol buvo priežasčių neskubėti jos reformuoti
Kaip diskusijoje kalbėjo V. Navickas, mokesčių reformos Lietuvoje reikia „iš esmės dėl teisingumo dalykų“.
Anot jo, didinti mokestinį teisingumą yra „oficiali priežastis“ šalyje įgyvendinti plataus masto mokestinius pakeitimus.
„Dabar žodis, kuris naudojamas, yra „teisingumas“ – turbūt tam reikia jos (mokesčių reformos – ELTA). Bet teisingumo jausmas yra specifinis, lietuviškas, (...) tačiau dabartinė oficiali priežastis yra teisingumo didinimas“, – konferencijoje sakė Ingridos Šimonytės patarėjas.
„Dauguma turbūt manome, kad jei uždirbi daug, turėtum mokėti didesnius mokesčius, nei uždirbi mažiau pinigų“, – svarstė jis.
Argumentuodamas, kodėl mokesčių reforma iki šiol dar nėra parengta ir pateikta, Vyriausybės atstovas aiškino, jog Ministrų kabinetas „dirbo tikrai įdomiu laiku“, per kurį atsirado „ganėtinai nauji ekonominiai dalykai“.
Visų pirma, jo teigimu, dėl pandemijos buvo atlaisvintos fiskalinės drausmės taisyklėmis, kas neskatino kurti mokestinių pokyčių.
„Todėl matome tam tikrą vidurių užkietėjimą valdžios sektoriuje, kad dalykai nėra pateikiami jau 2,5 metų. Ir skubėjimo nereikia, nes gali nueiti ir pasiskolinti kiek nori“, – kalbėjo jis, pridūręs, kad dėl to „mokam mokesčius kaip lietuviai, o gyvenam kaip belgai“.
„Negalutiniais praeitų metų duomenimis, buvo planuojama mokestinių pajamų surinkti 32,6 proc. BVP, išleisti – 42,3 proc. Prie to, ką surenkame, dar pridedame apie 5 proc. BVP iš ES ir dar apie 5 proc. skolintų (negalutiniais skaičiais) ir mokame mokesčius kaip lietuviai, o gyvename kaip belgai. Didelio postūmio iš mokesčių mokėtojų kaip ir nėra“, – aiškino V. Navickas.
Kartu jis argumentavo, kad paskatų mokesčių reformai nebuvo dėl išaugusių infliacinių pajamų.
„Jei prognozuoji nemažą infliaciją, bet tavo darbo užmokesčio fondas biudžete nedidėja, tau atsiranda įvairiausių pinigų visokiems dalykams“, – sakė V. Navickas.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
G. Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.
Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.
Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
