Palaikai virsta kompostu
2013 m. rašydama baigiamąjį darbą universitete pirmosios mirusiųjų kompostavimo įmonės JAV įkūrėja Katrina Spade tyrė metodus, kuriuos ūkininkai taiko kompostuoti gyvūnus. Moteris nustatė, kad juos galima taikyti ir žmonių kūnams, rašo „The Guardian“.
K.Spade įkurtos palaikus kompostuojančios įmonės „Recompose“ technologija yra tokia pati, kaip ir dešimtmečius naudota utilizuoti kritusius naminius gyvulius, o Vašingtono valstijos universiteto atlikti tyrimai parodė, kad ją saugu taikyti ir mirusiems žmonėms.
Palaikus dedant į šešiakampį plieninį cilindrą su natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, šiaudais ir medžio drožlėmis, naudojant šilumą ir deguonį, pagreitinamas mikrobiologinis procesas, per kurį kūnas virsta kompostu.
Kūno minkštieji audiniai, veikiant mikroorganizmams, visiškai suyra per 30 dienų. Kaulai ir dantys šio proceso metu nesuyra, todėl jie susmulkinami atskirai, naudojant specialią įrangą, o vėliau sumaišomi su likusia dirvožemio dalimi, rašo „Euronews“.
Naujasis dirvožemis paliekamas dar maždaug 30 dienų, kad stabilizuotųsi ir išdžiūtų. Tik tada jis atiduodamas artimojo šeimai.
Galutinis rezultatas – maždaug kubinis metras sauso, puraus derlingo substrato, kuris mažai kuo skiriasi nuo parduodamo sodininkystės prekių parduotuvėse.
„Idėja grįžti į gamtą itin tiesioginiu būdu ir vėl įsilieti į gyvenimo ir mirties ratą iš tiesų yra labai graži“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime sakė K.Spade.
Įmonė „Recompose“ suteikė vartotojams galimybę šią paslaugą įsigyti už 7 tūkst. JAV dolerių (6613 eurus). Tai atitinka vidutinę kremavimo kainą – 6 971 JAV dolerį (6586 eurus) ir vidutinę įprasto laidojimo, karstą užkasant į žemę, kainą – 7 848 JAV dolerius (7414 eurus), neįskaitant kapinių sklypo kainos, kuri gali siekti kelis tūkstančius dolerių.
Siekia mažiau kenkti aplinkai
Ekspertai teigia, kad laidojimo alternatyvų paklausa iš dalies padidėjo dėl COVID-19. Per pandemiją mirtis atsidūrė visuomenės dėmesio centre, tuomet išryškėjo žmonių susirūpinimas jos sukeliamu neigiamu poveikiu aplinkai, rašo „The Guardian“.
Įprastai mirusysis yra arba balzamuojamas ir įdedamas į karstą, arba sudeginamas ir paverčiamas pelenais. Abu šie laidojimo būdai daro įtaką aplinkai ir prisideda prie klimato krizės, mat, laidojant mirusiuosius žemėje, užimami dideli jos plotai, o kremuojant palaikus į aplinką išmetamos teršiančios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, anglies monoksidas.
Vieno kremavimo metu išmetama apie 245 kg anglies dvideginio, o tai prilygsta 29 tūkst. išmaniojo telefono įkrovimų. Kompostavimo metu sunaudojama vos aštuntadalis kremavimui reikalingos energijos.
Veikia šešiose JAV valstijose
Per kelerius metus vien Vašingtone atsirado mažiausiai trys palaikus kompostuojančios įmonės. Kai kurios iš jų gavo milijoninį finansavimą iš rizikos kapitalo įmonių. Verslininkai sako, kad ši pramonės šaka yra gyvybingesnė nei bet kada anksčiau, nes į ją įsitraukia vis daugiau valstijų.
Tradicinių laidotuvių rinkos vertė JAV siekia 20 mlrd. dolerių (17,9 mlrd. eurų), todėl nenuostabu, kad aptariama laidojimo inovacija sudomino investuotojus.
2019 m. laidojimo įmonių asociacijos apklausa parodė, kad beveik 52 proc. amerikiečių išreiškė susidomėjimą ekologiško laidojimo galimybėmis, o ekspertai apskaičiavo, kad dėl vis daugiau valstijų besiformuojančios rinkos, jos vertė gali siekti 1 mlrd. dolerių.
Šiuo metu mirusiųjų kompostavimas JAV įteisintas šešiose valstijose: Vašingtone, Kolorade, Oregone, Vermonte ir Niujorke. Pastarojoje valstijoje šis laidojimo būdas legalizuotas sausį. Rugsėjį tokią laidojimo praktiką įteisinantis įstatymas priimtas ir Kalifornijoje, tačiau jis įsigalios tik 2027 m.
„Euronews“ duomenimis, kol kas Europoje mirusiųjų palaikų kompostavimo paslauga neteikiama.
Yra ir daugiau alternatyvų
Žmonių kompostavimas – ne vienintelė alternatyva įprastam laidojimui. Žinomi ir kiti laidojimo būdai. Pavyzdžiui, akvameracija – 28 JAV valstijose įteisintas procesas, kurio metu kūnas paverčiamas skysčiu, o tada – milteliais. Žaliasis laidojimas, kai kūnai laidojami be balzamavimo ar karsto ir laikui bėgant leidžiama jiems natūraliai suirti, įteisintas beveik visose valstijose, tačiau skiriasi įstatymai dėl to, kur kūnas gali būti laidojamas, rašo „The Guardian“.
Populiarėjant „žaliosioms“ investicijoms, alternatyvaus laidojimo nauda aplinkai tapo svarbiu įmonių pardavimo argumentu. Niujorke įkurtas laidojimo startuolis „Transcend“ žada po mirties žmonių kūnus paversti medžiais, o savo reklamoje pabrėžia tikslą masiškai atsodinti miškus ir laidoti ekologiškai.
Įmonės įkūrėjas ir generalinis direktorius Matthew Kochmannas sako, kad į laidojimo industriją atėjo po to, kai susimąstė apie dvasinę laidojimo galimybių prigimtį. „Galvojau apie tai, kad po mirties norėčiau tapti medžiu, ir supratau, kad nėra jokių galimybių tą padaryti“, – sakė jis.
Įmonės „Transcend“ atliekamame procese kūnas palaidojamas ekologiškuose biologiškai skaidžiuose lininiuose audekluose ir unikaliame grybų praturtintame dirvožemyje, o virš jo į žemę pasodinamas jaunas medelis. Įmonė teigia, kad grybai veikia stebuklingai ir užtikrina tiesioginį ryšį tarp maistingomis medžiagomis turtingo kūno ir medžio šaknų sistemos, kad kūnas tiesiogine prasme taptų medžiu.
Vis dėlto kelių knygų apie mirtį bei laidojimo pramonę autorė Caitlin Doughty sako, kad iš visų alternatyvių variantų daugiausia dėmesio sulaukia palaikų kompostavimas. „Manau, kad kompostavimo sritis yra unikaliai konkurencinga. To nepastebėjau kitų alternatyvų, pavyzdžiui, akvamacijos ar net kremavimo atvejais“, – sakė ji.
Vis dėlto palaikų kompostavimas kritikos sulaukia iš katalikų bažnyčios, kuri mano, kad toks laidojimo būdas nėra pakankamai pagarbus žmogaus kūnui po mirties.
