G. Nausėda ragina kuo greičiau atsisakyti krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos: nustokime vežti nors ir rytoj

2023 m. kovo 2 d. 12:47
Papildyta
Susisiekimo ministras Marius Skuodis komentuodamas „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovo Egidijaus Lazausko pasisakymą, kad LTG palaikytų sprendimą atsisakyti krovinių gabenamų iš Rusijos ir Baltarusijos, tvirtina, jog „Lietuvos geležinkeliai“ patys turi priimti tokį sprendimą, o Susisiekimo ministerija tokių sprendimų nepriiminėja.
Daugiau nuotraukų (3)
M.Skuodis pažymėjo norįs, kad nebūtų gabenami kroviniai, kurie gali sukelti riziką tiek LTG, tiek Lietuvos reputacijai.
„LTG vadovas pritaria mano išsakytai minčiai. Norėčiau, kad nebūtų gabenami jokie kroviniai, kurie gali sukelti bet kokią riziką tiek įmonės reputacijai, tiek Lietuvos reputacijai. Jeigu rizika yra didesnė negu nauda, nors mes apie ją čia nekalbame, tai būtų paprasčiausias būdas jų atsisakyti“, – sakė ministras.
Politikas tvirtino, kad paprasčiausias būdas, kaip užkirsti kelią sankcijų apeidinėjimui, koks buvo baltarusiškų trąšų atveju, yra srauto mažinimas.
„Vienos krovinių grupės nėra sankcionuotos, kitose krovinių grupėse kai kurie prekių kodai yra sankcionuoti, kiti – ne. Jeigu susiduriame su iššūkiu, kaip patikrinti tokių prekių kilmę, susiduriame su nusikaltimais, kurie daromi kiekvieną dieną. Paprasčiausias būdas užkirsti jiems kelią – mažinti srautą, kuris ir dabar yra stipriai sumažėjęs“, – tikino jis.
M.Skuodis akcentavo, kad įmanoma atsisakyti tam tikrų prekių grupių, gabenamų iš Rusijos ir Baltarusijos, tačiau šioje vietoje komercinių santykių dalyviai patys priima sprendimus, įskaitant LTG.
„Mūsų tikslas – kad nebūtų sukuriama jokia rizika, nei įmonės reputacijai, nei Lietuvai. Dabar jau įmonės būdas pasirinkti geriausius būdus, kaip tą įgyvendinti. Kalbama apie tas prekių grupes, kurios kelia didžiausią riziką. Natūralu, jeigu srauto neliktų visiškai, tai ir rizikos neliktų“, – aiškino ministras.
„Nenoriu per daug plėtotis, bet šiandien kalbame apie trąšas. Šiuo metu sulaikytas didelis krovinys su tam tikromis statybinėmis medžiagomis, matome labai daug bandymų apeiti sankcijas pervežant medieną, pieno gaminius, t.y. tos grupės, kur bent kažkokia prekių dalis yra sankcionuota. Jeigu trąšos kelia tiek daug rizikų, jos galėtų būti negabenamos ir mes išspręstume labai daug prekių tikrinimo, kilmės nustatymo ir kitų dalykų“, – akcentavo jis.
Galiausiai susisiekimo ministras pabrėžė, kad valstybės valdoma įmonė negali sukelti jokių reputacinių rizikų nei pačiai įmonei, nei valstybei, o tokių prekių gabenimas yra nacionalinio saugumo klausimas.
„Jeigu įmonė pajėgi valdyti rizikas – nes, pripažinkime, yra trąšos, kurios atvažiuoja ir iš kitų trečiųjų šalių, ne tik iš Baltarusijos ir Rusijos – bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, muitine pirmiausia, tada viskas gali būti tvarkoje. Jeigu yra bent kokia rizika, tada geriausia eliminuoti tas rizikas“, – teigė M.Skuodis.
G. Nausėda: nors ir rytoj nustokime vežti krovinius iš Rusijos ir Baltarusijos
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovui Egidijui Lazauskui skandalo dėl baltarusiškų trąšų gabenimo įkarštyje pareiškus, kad LTG palaikytų sprendimą atsisakyti krovinių gabenamų iš Rusijos ir Baltarusijos, prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, jog tokį sprendimą būtų galima priimti „nors ir rytoj“. Pasak jo, krovinių iš minėtų šalių vežimas yra sudėtingas, tad jeigu proceso nepavyksta sukontroliuoti, reikėtų nevežti prekių apskritai.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne tik komercinė institucija, bet ir valstybės kontroliuojama įmonė. Jeigu girdžiu, kad premjerė sutinka, ministras (susisiekimo – ELTA) sutinka, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutinka, tai kur čia problemos? Nors ir rytoj nustokime vežti, nes patys įsivarome save į kampą ir nežinome, kaip procesą sukontroliuoti“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Taip, jis (procesas – ELTA) yra sudėtingas, tai neveškime tada apskritai. Jeigu nevešime, taip, neteksime tam tikrų pajamų, bet gal tai bus paskata ieškoti alternatyvių rinkų ir pamėginti kompensuoti pajamų netektis kitais būdais“, – akcentavo jis.
G. Nausėda tikina, kad šiuo metu visi šneka teisingus žodžius, bet darbai nėra vykdomi. Tad, tikisi jis, kad sprendimai dėl krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos bus priimti.
„Viskas yra labai paprasta, visi šneka teisingus žodžius, bet darbas ir sprendimai nėra priimami. Tai tikiuosi, tie sprendimai bus priimti“, – sakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ vasario 20 d. paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais, atlieka 2023 metų sausio 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant trąšas, pagamintas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Grodno Azot“.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Atliekamo tyrimo metu sulaikyta daugiau nei 3 tūkst. tonų geležinkeliu gabentų azoto trąšų – karbamido, kurio vertė viršija 2 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos trijose Lietuvos miestuose esančiose įmonėse, kurios, kaip įtariama, galėjo dalyvauti „šešėlinėse“ schemose apeinant tarptautines sankcijas. Ikiteisminiame tyrime sulaikyti du asmenys, kurie įtariami dalyvavę padarant tiriamus nusikaltimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.