Negana to, pasak jos, toks subsidijų suteikimas neigiamai atsilieptų vartotojams, kurie už pieno produktus jau sumoka daug.
„Lietuva nacionaliniu lygiu ir taip galvoja apie tai, kaip padėti ūkininkams. Tik tiek, kad galbūt yra skirtingos perspektyvos tame, kas iš tikrųjų yra pagalba. Todėl, kad yra žmonių, kurie yra įsitikinę, kad pagalba yra tai, jog valstybė ištraukia iš kišenės daug milijonų, juos padalina ir tokiu būdu išsprendžia problemą“, – LRT radijui aiškino I.Šimonytė.
„Lietuvoje galutinis vartotojas sumoka europinę kainą. Ir dabar tas pieno vartotojas turės iš savo mokesčių mokėti subsidiją todėl, kad Lietuvos perdirbimo sektorius turi 70 proc. eksporto ir savo eksporto konkurencingumą taip ir valdo. Nes paprasčiausias būdas stabilizuoti savo situaciją, kai rinkos krenta ir kainos pradeda mažėti, yra pabandyti perkelti šitą naštą ant tų, kurie priduoda pieną“, – aiškino ji.
Premjerės teigimu, Vyriausybės prioritetas turi būti ilgalaikiai sprendimai, o ne pasikartojantys „išsipirkimai“. Taip pat, jos manymu, toks subsidijų teikimas iškilus problemoms reiškia, kad nei pieno gamintojai, nei perdirbėjai neturi intereso siekti sprendimų, tokių kaip kooperavimasis, patys.
„Jokiems sprendimams nesakau „ne“. Bet valstybės ir Vyriausybės prioritetas – rasti sprendimus, kurie yra ilgalaikiai. Todėl, kad kas kartą grįžti prie tos pačios temos, kas kartą išsipirkti reiškia, kad pieno perdirbėjai nėra suinteresuoti nieko daryti, nes jiems atrodo, jog valdžia sumokės. Ūkininkai irgi nėra suinteresuoti kooperuotis, nes valdžia sumokės“, – tvirtino I.Šimonytė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba nemokamai dalindami jį gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.
Protesto akcija penktadienį surengta prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), ministerijoje vykstant pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos atstovų susitikimui.
Panašus susitikimas trečiadienį vyko ir Prezidentūroje. Po jo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas „pieno krizę“ sprendžia nepakankamai greitai, nors ir turi pasiūlymų, kaip tą padaryti. Pasak jo, jau turėjo būti paruoštos nacionalinės priemonės situacijai spręsti.
Vasarį Europos Komisijai nusiųstame oficialiame rašte K.Navickas atkreipė komisaro dėmesį į tai, kad Lietuvos rinka yra išskirtinė, nes eksportuojama daugiau kaip 60 proc. pieno produkcijos, tuomet pranešė ŽŪM. Jame esą argumentuota, jog sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose, išliekant dideliems gamybos kaštams, sektorius susiduria su sunkumais.
K.Navickas komisaro prašė suteikti „skubią išskirtinę paramą“ Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.
Patys ūkininkai teigia, jog jiems reikia 40 mln. eurų vertės paramos.
