Praėjusį savaitgalį didžiausiame Kauno turguje (Urmo miestelyje) dar buvo galima nusipirkti bankrutuojančios „Lukšių pieninės“ produkcijos – rūkytų ar keptų sūrių. Tačiau pardavėjos įspėjo pirkėjus, jog netrukus tų sūrių prekyboje nebeliks, nes baigiami realizuoti paskutiniai šios Lukšių produkcijos likučiai.
Kam teko lankytis Šakių rajone, Lukšiuose, tikrai turėjo progą čia žavėtis puikiai sutvarkyta, vasarą žieduose skendinčia gyvenamąja aplinka. Joje įdėmiau pasidairius, matyti, jog retas kiemas šioje gyvenvietėje yra nepuoselėjamas. Ir kas labai svarbu, mažai kas Lukšiuose sėdi be darbo.
Jei kasdien neina dirbti į pieninę, tai siuva, mezga, pagalves kemša, sodinukus, daigus augina ar kalvyste užsiima. Žinoma, kai kas darbuojasi ir kultūros centru paverstame dvaro komplekse, į kurį mielai atvažiuoja koncertuoti tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio bei kitų šalyje garsių renginių dalyviai.
Kaip bendrą Lukšių atmosferą, šeimų pajamas (tuo pačiu – ir socialinį gyvenimą) paveiks pieninės bankrotas, kol kas neaišku. Tačiau akivaizdu, jog nedidelės gyvenvietės, neturinčios daugiau reikšmingų darbdavių, gerovei „Lukšių pieninės“ uždarymas yra neigiamas veiksnys. Kaip ir pieną šiai įmonei tiekiantiems ūkininkams.
Pažymėtina, jog vasario viduryje apie „Lukšių pieninės“ bankrotą pranešė regioninė žiniasklaida, Jurbarko laikraštis „Šviesa“, paskui – ir delfi.lt bei kiti portalai. Tuomet UAB „Marijampolės pieno konservai“, kuriai ši antrinė šviežių pieno produktų gamybos įmonė priklauso, generalinis direktorius Henrikas Karpavičius žurnalistams aiškino, kad „įmonei modernizuoti anksčiau buvo paimti banko kreditai, tačiau žmonės, turėję pasirūpinti verslo plėtra ir prekyba, dingo“.
Kol verslininkai bei instancijos aiškinasi, kas ką paėmė, kur pinigus padėjo ir kur pradingo, sunerimo ne tik Šakių, bet ir Jurbarko („Lukšių pieninės“ padaliniai buvo įkurti ir šiame mieste bei greta jo) rajonų savivaldybės. Kadangi be darbo likę ir savo šeimų kasdieninėms reikmėms stokojantys lėšų gyventojai pirmiausia ieško finansinės pagalbos.
Tad tiek Užimtumo tarnybai, tiek savivaldybėms gali prireikti daugiau mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšų įvairioms išmokoms bei kitokiai socialinei paramai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „Lukšių pieninės“ bankrotas gali nulemti ir vandens tiekėjų bei nuotekų tvarkytojų paslaugų kainas, žinoma, – ne mažėjimo linkme. „Jurbarko vandenų“ vadovo Dariaus Dragūnevičiaus teigimu, „Lukšių pieninė“ – vienas didžiausių vandens ir nuotekų abonentų rajone“.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario mėnesį UT pasiekė tik du pranešimai apie grupės darbuotojų atleidimus. Antrąjį iš jų atsiuntė metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba besiverčianti UAB „DG statybų valdymas“, numačiusi atleisti iš darbo 45 savo darbuotojus.
Sausį, primena „Kas vyksta Kaune“, liūdno rekordo savininke šalyje tapo žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimu bei konservavimu besiverčianti UAB „Espersen Lietuva“. Sausio 24-ąją ši Klaipėdos įmonė Užimtumo tarnybai pranešė apie numatomą 70 darbuotojų atleidimą iš darbo.
