„Valstybė turi reaguoti į iššūkius šiame sektoriuje“, – po susitikimo sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Jis perdavė, kad nemažai daliai ūkių pagalbos reikia čia ir dabar, todėl turi būti rastos priemonės kompensacijoms ir pagalbai ūkiams, ypač tiems, kurie investavo, modernizavo ūkius. „Dabar būtų nedovanotina, jei valstybė nepadėtų jiems atsilaikyti“, – sakė J.Neverovičius.
Patarėjas taip pat perdavė, jog per susitikimą išryškėjo geresnio rezervo valdymo poreikis.
„Matome, kad iššūkiai kartojasi. Reikia priemonių, kurios padėtų suvaldyti cikliškumą“, – minėjo J.Neverovičius.
Pasak jo, prioritetas turėtų būti ne trumpalaikė reakcija. Reikėtų galvoti, kaip kalibruoti politiką, kad būtų mažiau kalbėjimo ad hoc apie pinigų skyrimą. Kaip nurodė prezidento vyriausias patarėjas, tai, ką matome dabar, kilo dėl to, jog anksčiau nebuvo iki galo priimti sprendimai, kaip kitaip valdyti ciklus.
Sektorius gali susprogti
„Pasiektas tam tikras rezultatas, – po susitikimo Prezidentūroje sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius. – Ūkininkų žinutė, kad krizė yra gili, pasiekė visas valdžios institucijas.“
Vis dėlto jis įspėjo: „Sektorius gali susprogti ir tai bus pasekmė, kad parduotuvių lentynose matysime mažiau lietuviško pieno, o tai veda prie aukštesnės kainos.“
Ūkininkų atstovas skaičiavo, kad krizė prasidėjo nuo sausio, kai produkcijos savikaina tapo lygi pardavimo kainai.
„O vasarį situacija pasidarė katastrofiška. Ši krizė savo gyliu neeilinė“, – įvertino R.Juknevičius ir pridūrė, jog pieno litro savikaina pasidarė 10 centų didesnė už pardavimo kainą.
Pieno perdirbėjai ūkininkams, R.Juknevičiaus teigimu, aiškina, kad nuo litro pieno jie teuždirba 1 ct pelno. „Siūlėme: sudėkime jūsų pelną, mes dedame savo 10 centų nuostolį, ir padalinkime. Tačiau tokie procesai turi būti sunorminti.
Ši krizė – giliausia Lietuvoje. Ji aiškiai parodė mūsų ydas. Prancūzijoje 40 proc. nuo parduoto pieno litro tenka ūkininkui, o 60 proc. pasidalija visi kiti tiekimo grandinės dalyviai. Pas mus pieno produktų kainos tapo aukščiausios ES, o ūkininkai už žaliavą gavo mažiausią kainą Bendrijoje. Akivaizdu, kad čia nebuvo valstybės sukurtų žaidimo taisyklių.“
Pasak R.Juknevičiaus, ūkininkai jaučiasi beviltiškai: jie paveikti kainą gali tik tada, kai pasaulinėse rinkose juntamas pieno deficitas, tačiau situacijai pakrypus į kitą pusę, visi nuostoliai sukrenta tik ūkininkui, nenukenčia nei perdirbėjas, nei prekybos tinklai.
Ūkininkų atstovai akcentavo, kad per artimiausius šešis mėnesius ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos vien tam, kad jie galėtų išsilaikyti.
Viltis deda į kooperatyvus
Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, dabartinė krizė kilo dėl pokyčių tarptautinėse pieno produktų rinkose ir dėl Lietuvoje vyraujančios ūkių struktūros. Mat pas mus nemaža dalis ūkininkų laiko mažą karvių skaičių, o nuo priduodamo pieno kiekio priklauso ir už jį mokama kaina. Štai sausį kainų žirklės buvo 15–69 centai.
K.Navickas tikino, kad susiklosčiusią padėtį labiau norima spręsti per paramą, kuri leistų padaryti struktūrinius pokyčius. „Nepaprastai norime, kad kooperatyvai ryžtųsi perdirbti pieną iki galutinio produkto pirkėjui. Šeimos ūkiai, smulkūs ūkiai turi būti gyvybingi ir kooperacija yra išeitis“, – Prezidentūroje kalbėjo žemės ūkio ministras.
Juda per lėtai
Padėti rasti išeitį ūkininkams anksčiau yra žadėjusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ji tikino padėsianti pieno ūkiams papildomomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis. Kaip skelbė naujienų agentūra „Elta“, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, kad daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus.
ŽŪM žadėjo inicijuoti teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas, o kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs ir sąžiningi. Taip pat pakeitimai numatytų, kad žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Ministerija turėtų peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, kad dėl susidariusios padėties projektai nebūtų stabdomi.
Be to, ŽŪM teigia jau parengusi įsakymo projektą, numatantį, kad jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms. Negavusiems investicinės paramos, galės būti teikiama tokio paties dydžio lengvatinė paskola investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Tačiau iš Prezidentūros dabartiniam žemės ūkio ministrui girdėti priekaištų. „Judėjimo greitis nėra pakankamas. Jei iš ES dėl pagalbos suderinimo būtų neigiamas atsakymas, tai reiškia, kad ant stalo jau turėjo būti paruoštos nacionalinės priemonės“, – po susitikimo minėjo J.Neverovičius.
Priminsime, kad vasarį ūkininkai šalyje rengė akcijas, per kurias gyventojams dykai dalijo pieną arba netgi jį pylė į laukus.
