2022 m. gegužės 18 d. pristatytoje Europos Komisijos „REPowerEU“ iniciatyvoje numatyti siekiai, kaip sumažinti Europos Sąjungos (ES) priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos importo, kuris karo Ukrainoje akivaizdoje yra naudojamas kaip ekonominis ir politinis ginklas.
Kovojant su kilusia energetikos kainų krize numatytas siekis paspartinti ES žaliąją pertvarką – diversifikuoti energijos tiekėjus ir gamybos šaltinius, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį bei skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir taupymą.
„Džiaugiamės įsigaliojusiu „REPowerEU“ sprendimu, kuris padės visai Europai greičiau atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos energijos importo. Lietuva šios iniciatyvos rėmuose iš ES gaus papildomus 194 milijonus eurų dotacijų – šias lėšas nukreipsime į šalies žaliąją energetiką.
Vyriausybė yra užsibrėžusi ambicingus tikslus, iki dešimtečio pabaigos iš atsinaujinančių išteklių pasigaminti visą Lietuvoje suvartojamą elektros energiją ir tapti elektrą eksportuojančia valstybe.
Tam reikalingos reikšmingos investicijos“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerija šiuo metu atlieka „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą, siekiant įtraukti į jį specialų „REPowerEU“ skyrių.
Atnaujintame plane planuojama pasinaudoti papildomomis „REPowerEU“ iniciatyvos lėšomis bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteikiama skolinimosi galimybe ir į energetinę nepriklausomybę, atsinaujinančius energijos išteklius bei energetikos efektyvumą papildomai investuoti dar apie 1 mlrd. eurų, rašoma pranešime.
Tarp galimų priemonių, skirtų skatinti Lietuvos žaliąją transformaciją, numatyta gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymas, energetikos infrastruktūros tinklų plėtra, energijos vartojimo efektyvumo pastatuose didinimas, pramonės dekarbonizavimas, parama netaršiam transportui ir kt.
D. Kreivys: norėdami būti energetiškai nepriklausomi, visą energiją turime gebėti pasigaminti patys
Vasario 27–28 dienomis Stokholme, Švedijoje, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos susitikime. Jame D. Kreivys kartu su kitais bendrijos šalių ministrais aptarė planuojamą elektros rinkos reformą ir pasirengimą kitam žiemos sezonui, siekiant užsitikrinti energijos šaltinių prieinamumą ir tiekimo saugumą, teigiama Energetikos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Energetikos sektoriaus transformacija lems pokyčius ir kituose sektoriuose. Turime būti pasirengę šiems iššūkiams. Žaliajai transformacijai bus reikalingas milžiniškas elektros energijos kiekis. Norėdami būti tikrai energetiškai nepriklausomi, visą energiją turime gebėti pasigaminti patys.
Privalome sudaryti palankias sąlygas sparčiai atsinaujinančios energijos plėtrai. Kartu turime iš anksto planuoti ir kitus švarios elektros energijos generacijos šaltinius, užtikrinsiančius nepertraukiamą ir patikimą energijos tiekimą už prieinamą kainą“, – sakė energetikos ministras D. Kreivys.
Pasak jo, poreikis reformuoti elektros rinką kyla dėl keleto paskatų, kurių svarbiausi yra Europos energetinės nepriklausomybės siekis ir tikslas tapti klimatui neutraliu kontinentu iki 2050 m., kartu siekiant užtikrinti subalansuotą energijos pasiūlą ir paklausą bei prieinamas energijos kainas.
Diskusijų metu taip pat konstatuota, kad didinant elektros rinkos atsparumą krizėms, tokioms su kuriomis susidūrėme praėjusiais metais, svarbu apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelio kainų svyravimo, užtikrinti konkurencingą ekonomiką ir augimą.
Susitikime ministras pažymėjo, kad Lietuva yra saugi. SGD terminalas Klaipėdoje veikia visu pajėgumu, užtikrindamas dujų tiekimą ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir kitoms regiono šalims. Kartu su kita energetikos infrastruktūra regione, tai leidžia maksimaliai sumažinti rizikas patirti energijos tiekimo sutrikimus kitą žiemos sezoną.
Aptariant energetikos ir transporto politiką, pagrindinis dėmesys skirtas spartesniam žaliajam transporto sektoriaus pokyčiui po 2030 metų. Siekiama paskatinti pakankamas investicijas į iškastinio kuro nenaudojančios elektros energijos gamybą ir infrastruktūrą bei plačiau elektrifikuoti transporto sektorių. Papildomai akcentuota elektros tinklų stiprinimo ir įkrovimo punktų plėtros svarba bei pritarta siūlymams sudaryti palankesnes konkurencines sąlygas elektrifikacijai ir perėjimui prie alternatyvų netaršių degalų.
Antrąją ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdžio dieną diskutuota apie ilgalaikes ES energetikos politikos raidos priemones ir investicijas, kurios padėtų mažinant anglies dioksido išmetimus elektrifikuojant pramonę bei spartinant ekonomiškai efektyvias iškastinio kuro alternatyvas. ES siekia iki 2050 m. turėti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį ir remti pramonės konkurencingumą bei našumą visose valstybėse narėse.
Kitas formalus ES energetikos ministrų tarybos posėdis numatytas kovo 28 d. Briuselyje, Belgijoje. Iki šio susitikimo Europos Komisija planuoja pateikti ES teisės akto pasiūlymą dėl elektros rinkos peržiūros.
