Apie tai ekspertai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Prognozuoja stagnaciją
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis tiki, kad patirsime ne krizę ar recesiją, o stagnaciją.
„Gilus sukrėtimas, krizė dažniausiai ateina įvykus kokiems nors šokams, kurių negalėjome prognozuoti, jiems sunku pasiruošti ir greitai prisitaikyti. Štai buvo pasaulinė finansų krizė, pandemija, turime karą Ukrainoje, tai yra krizės ir šokai. Tai jei tokių sukrėtimų daugiau nebus, turėsime stagnaciją“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, neturėtų stipriai keistis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), o užmokestis šiemet ir vėl turėtų augti, tiesa, mažiau nei pernai. 2022 m. fiksuotas apie 13 proc., o šiems metams N.Mačiulis prognozuoja 9,5 proc. atlyginimų augimą.
Viena iš priežasčių, kodėl sunku tikėtis ekonomikos augimo, yra praėjusių metų kainų šuolis.
„Pernai vidutiniškai penktadaliu padidėjo kainos, maisto prekės pabrango trečdaliu, o vartojimas beveik nekrito tik todėl, kad Lietuvoje gyventojų skaičius padidėjo 2 proc. – apie 50 tūkst. žmonių. Tai papildomi dirbantieji, valgantys ir mokantys mokesčius gyventojai, jie išlaikė vidaus paklausą.
Bet akivaizdu, kad daugelis gyventojų po praėjusių metų kainų šuolių gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų“, – kalbėjo ekspertas.
Visgi vienas iš didesnių veiksnių, slopinsiantis ne tik Lietuvos, bet ir visos euro zonos ekonomiką, bus kylančios palūkanų normos.
„Bet jos priklauso ne nuo bankų, o nuo Europos Centrinio Banko (ECB), kuris kelia bazines palūkanų normas.
Šiuo metu matome tokį palūkanų normų šuolį, kokio nematėme kelis dešimtmečius.
Yra valstybių, kurios per daug pasiskolino žemų palūkanų laikotarpiu, daugiau nei dešimtmetį gyveno su nulinėmis ar neigiamomis palūkanomis, dabar jos greitai pakilo. Bet Lietuva nėra iš tų, kuri daug skolinosi, tiek gyventojų skolos ir pajamų santykis, tiek įmonių finansinis svertas, tiek valstybės skolos ir BVP santykis išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Tad mūsų palūkanų normų augimas taip stipriai nepaveiks“, – aiškino N.Mačiulis.
Jis paminėjo, kad štai Estijoje, kurios skola didesnė nei mūsų, jau stebima recesija, Švedijos ekonomikoje taip pat matomas nuosmukis, nes ten paskolų našta didelė. Ekonomisto teigimu, tikėtina, jog šiemet Švedijos ekonomika kris net labiau nei Lietuvos.
Tačiau net ir su tokiomis prognozėmis atsipalaiduoti negalime, nes ateinanti žiema gali sukelti naujus iššūkius.
N.Mačiulio manymu, šiuo metu matydami mažesnes dujų ir elektros kainas negalime teikti, jog energetikos krizė Europoje baigėsi. Mus gelbėjo šilta žiema ir pramonės įmonių gebėjimas greitai adaptuotis, vartoti mažiau energijos. Tačiau Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, jog jeigu šiuo metu ES visiškai atsisakytų rusiškų dujų, o šiuo metu ji vis dar 8 proc. visų suvartojamų dujų perka iš Rusijos, ir jei kita žiema nebūtų tokia šilta kaip ši, Europai reikėtų sumažinti gamtinių dujų naudojimą 7 proc.
Taip turėtume dar vieną šoką. Ekonomisto nuomone, kainos galbūt nebekiltų taip stipriai, kaip praėjusių metų vasarą, bet jos vis tiek būtų gerokai didesnės, nei buvome įpratę matyti pastarąjį dešimtmetį.
Antrasis pusmetis bus sunkesnis
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Lietuvos ekonomika šiemet važinėsis lyg amerikietiškais kalneliais – pirmasis pusmetis bus geresnis, nei dabar visi tikisi, tačiau antrąjį pusmetį rodikliai bus prastesni.
Kodėl pirmasis pusmetis bus geras? „Išankstiniai indikatoriai jau dabar rodo, kad Vokietijos pramonė pradeda spausti atsigavimo mygtuką. Vokietijos pramonės nuotaikos ir prognozės dėl verslo perspektyvų artimiausiam pusmečiui pakilo į 8 mėnesių aukštumas, o Vokietijos mažmeninės prekybos įmonių prognozė dėl verslo perspektyvų pakilo į 11 mėnesių aukštumas.
Vokietijos pramonės atsigavimą tempia nukritusios dujų kainos ir Kinijos ekonomikos atsigavimas po koronaviruso. Vokietijos vartojimo atsigavimą lems Vokietijos vartotojų lūkesčių atsigavimas, nes žmonės dėl nukritusių dujų kainų ir sumažėjusios panikos dėl energetikos geriau vertina ekonomiką, darbo rinkos, savo finansų perspektyvas.
Manau, dėl euro zonos ir Kinijos ekonomikos atšokimo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį eksportu parodys labai gerą rezultatą“, – aiškino A.Izgorodinas.
Visgi tai, ekonomisto manymu, neišsilaikys ilgai ir jau antrasis pusmetis bus sunkesnis. Anot jo, jei pirfmąjį pusmetį apie krizę kalbėti negalime, tai antrąjį pusmetį gali būti visaip.
Kaip aiškino pašnekovas, kovą JAV centrinis bankas nustos kelti bazines palūkanų normas, o istoriškai JAV dažniausiai patirdavo krizę praėjus trims keturiems mėnesiams po to, kai nustojama mažinti palūkanų normas. Remdamasis šia informacija A.Izgorodinas prognozuoja sudėtingesnį laikotarpį prasidėsiant vasaros viduryje ar pabaigoje.
„Šiuo metu JAV ekonomika atrodo gerai, bet tai vyksta iš inercijos. O ar nebus taip, kad antrąjį pusmetį rekordiškai aukštos palūkanų normos pražudys bent dalį JAV ekonomikos sektorių, o šis ekonomikos ir vartojimo kritimas paskui save nusitemps ir Europos, Lietuvos pramonę.
Taigi pirmąjį pusmetį dėl krizės nereikėtų liūdėti, ekonomika stebins, bet antrąjį pusmetį įmonėms teks išlikti budrioms, nes viskas gali greitai pasikeisti“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Be to, pasak jo, kovą ar balandį galime išvysti ir žaliavų kainų augimą pasauliniu mastu, šoktels naftos, metalų kaina. Vokietijos energetikai imlios pramonės įmonės taip pat turėtų atnaujinti gamybą, o tai reiškia, kad Europos mastu išvysime ir dujų bei elektros poreikio augimą, tai neleis dujų kainoms toliau mažėti.
„Tad rimtesnio infliacijos sulėtėjimo, tikėtina, sulauksime tik šių metų antrąjį pusmetį, kai rinkose sumažės nerimo dėl JAV ekonomikos, o pirmąjį pusmetį infliacijos lėtėjimas jei ir bus, tai ne toks spartus, kokio laukėme“, – pareiškė A.Izgorodinas.
Daugėja bankrotų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas pritaria stagnacijos prognozėms. Anot jo, tai matoma iš verslų situacijos – vieniems sekasi neblogai, o kiti dar net nespėjo atsigauti po pandemijos, žaliavų trūkumo ir energetikos sukrėtimo.
Pavyzdžiui, sunkiau sekasi baldų ir statybos įmonėms, nes daugiau pirkta buvo iki karo.
„Tada žmonės remontavosi namus, tvoras, keitė baldus, turėjo tam ir pinigų, ir laiko. Tad natūralu, jog dabar viso to nebereikia ir kurį laiką nereikės. Šis sektorius išgyvena šiokį tokį nuosmukio etapą.
Medienos, medienos ruošinių pramonė taip pat išgyvena sunkesnius laikus, nes daugelis tikisi, kad žaliavų kaina dar kris, todėl pirkėjai neperka ir laukia kritimo. Teks tą bangą išgyventi“, – kalbėjo M.Gudas.
Kad verslams sekasi sunkiau, pastebėjo ir „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka. Anot jos, labiausiai neramina atsiskaitymų vėlavimai tarp smulkių įmonių, taip pat tarp didelių su smulkiomis įmonėmis.
„Jeigu didelės įmonės dar sugeba išlaviruoti, turi finansinių galimybių, tai smulkios įmonės susiduria su didelėmis problemomis ir tai gali pastumti jas į bankrotus.
Bankrotų statistika dar nerodo krizės požymių, bet skaičiai yra augantys.
Pernai per savaitę bankrutuodavo vidutiniškai apie 20 įmonių, o šiemet išvestas trijų sausio savaičių vidurkis siekia 26 įmones. Naujos bankroto bylos apima smulkesnes įmones, restoranus, statybų, transporto sektorių“, – vardijo J.Rojaka.
Pasak A.Izgorodino, neverta išskirti konkrečių sektorių, nes sunkmetis palies visus smulkiuosius verslus be išimties. Be to, dabar paskolų aptarnavimas brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslams, o tai, ekonomisto nuomone, taip pat prisideda prie augančio bankrotų skaičiaus. Jo prognozėmis, palūkanų normos šiemet ir toliau augs, o metų pabaigoje pasieks ir 3 proc.
Kadangi A.Izgorodinas prognozuoja sunkesnį būtent antrąjį šių metų pusmetį, jo manymu, ir nedarbo lygis išaugs būtent tuo laikotarpiu, nes į sunkmečius įmonės reaguoja pavėluotai.
„Pirmus 3–5 mėnesius žiūri ir laukia, ar vartojimas atsigaus, ir tik tada ima mažinti darbuotojų skaičių. Tad labai tikėtina, kad nedarbo lygis išaugs tik antrąjį pusmetį, rudenį“, – sakė jis.
J.Rojaka šiuos metus pavadinimo veiklos optimizavimo metais. Daugelis įmonių įvertins sąnaudas, pajamas, rizikas, darbuotojų skaičių ir priims atitinkamus sprendimus.
