„Centrinių bankų sėkmę vertinti būtų galima, jei iš tiesų tos kainos ir priklausytų nuo tų centrinių bankų. Bet, ypač kalbant apie Europą, didžioji dalis infliacijos yra susijusiu su energijos šoku ir su tiekimo grandinių praeityje sutrikimais, dėl pandemijos, dėl Kinijos COVID 19 politikos. Ir turbūt visiems, ne tik ekonomistams, yra akivaizdu, kad centrinio banko politika – didinant palūkanų normas, mažinant pinigų pasiūlą – yra labai neefektyvi kovojant su tokio pobūdžio infliacija“, – Eltai komentavo N. Mačiulis.
Ekonomistas paminėjo, kad centrinių bankų sugebėjimas kovoti prieš tokio tipo infliaciją yra ribotas ir apsiribojantis tik bendros recesijos sukėlimu.
„Tai šioje vietoje centrinio banko galimybės yra labai ribotos. Vienintelis kelias infliacijos sumažinimui yra labai smarkiai pakeliant palūkanų normas ir prislopinti paklausą visur, visuose sektoriuose, ir galimai sukelti recesiją, kurios sąlygomis daugelis įmonių neturi galimybės kelti kainas ir ieško galimybių jas mažinti“, – teigė specialistas.
„Centriniai bankai sumažinti infliaciją gali tuomet, kai yra ekonomikos perkaitimas, yra perteklinė paklausa ir šalies gamybiniai pajėgumai. Kitaip sakant, paklausa viršija pasiūlą ir tai pavirsta didesne infliacija“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ atstovas tvirtino, kad šiuo metu matomas infliacijos kritimas yra žaliavų atpigimo ir praeitais metais matytų problemų su tiekimu ir energetika išsprendimo rezultatas, o ne ECB veiklos pasekmė.
„Tai dabar jau infliacija mažėja euro zonoje. Bet ne dėl to, kad Europos Centrinis Bankas pakėlė palūkanų normas, o dėl to, kad atpigo nafta, atpigo gamtinės dujos, atpigo elektra, atpigo kai kurios pramoninės žaliavos, maisto žaliavos atpigo maždaug 20–30 proc. nuo piko, kuris buvo pasiektas prasidėjus karui Ukrainai. Tai visi šie išoriniai veiksniai prislopino kainų augimą. Ir mes matome sparčiai mažėjančią infliaciją“, – tikino ekonomistas.
„Būtent tos problemos, kurios buvo praeitais metais, visiškai dingo. Žaliavos pinga, transportavimo sąlygos atpigo, nukrito į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios. Ir visa tai jau atsispindi kainų mažėjime“, – pridėjo jis
Visgi, N. Mačiulis paminėjo, kad ECB vykdomas palūkanų normų didinimas yra reikalingas norint išvengti galimos infliacijos spiralės ir jos lygio nusistovėjimo tarp 3 ir 5 proc.
„Bet Europos Centrinis Bankas tokioje situacijoje toliau didina palūkanų normas, siekdamas, kad neatsirastų infliacijos spiralė. Tai yra, kad dėl tos infliacijos, kurią mes matėme praėjusiais metais, nepradėtų per sparčiai augti atlyginimai ir tai nepavirstų į paslaugų kainų augimą. Ir kad infliacijos lūkesčiai nesukurtų situacijos, kur infliacija nusistovi ne prie 2 proc. o prie kažkur aukščiau – 3, 4 ar net 5 proc.“, – aiškino ekonomistas.
ELTA primena, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.
Šis ECB Valdančiosios tarybos žingsnis atitiko ekonomistų lūkesčius. Dabar trys pagrindinės normos yra 2,5–3,25 proc. intervale.
Nors pastaruoju metu euro zonoje stebimi teigiami ženklai, infliacijai tolstant nuo spalį pasiekto piko ir gruodį užfiksavus ekonomikos augimą, bankas nurodė, kad ir toliau „stabiliai“ didins palūkanų normas, kurios kitame tarybos susitikime kovą esą bus pakeltos papildomais 50 bazinių punktų.
ECB pridūrė, kad po kito normų padidinimo imsis sprendimų dėl tolesnio pinigų politikos kurso.
Nors infliacija euro zonoje pastaruoju metu mažėja ir sausį sudarė 8,5 proc., ji vis vien gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
ECB palūkanas padidino jau penktame Valdančiosios tarybos posėdyje iš eilės. Ankstesniajame taip pat buvo susitarta dėl 0,5 proc. prilygstančio pakėlimo. Tačiau prieš tai bankas palūkanas du kartus padidino po 0,75 proc.
