Ar galėtų atsirasti Lietuvoje?
Praėjusią savaitę Ispanija galutinai patvirtino įstatymą, kuriuo didelius menstruacijų skausmus patiriančioms moterims bus suteikiamos apmokamos medicininės atostogos.
Tikslus dienų skaičius nėra numatytas, laisvų dienų gydytojui patvirtinus bus galima gauti tiek, kiek moteriai reikia, o nedarbingumo išlaidas dengs ne darbdaviai, o valstybės socialinės apsaugos sistema.
Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, priėmusia tokį teisės aktą. Iki šiol menstruacijų atostogos buvo Japonijoje, Indonezijoje, Zambijoje.
Ar jos galėtų atsirasti ir Lietuvoje? Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė priminė, kad tokia diskusija šalyje jau buvo kilusi, bet greitai dingo, mat tai aktualu ne visiems.
„Nors buvo moterų, aiškiai išreiškusių, jog jos išties negali atlikti savo pareigų, menstruacijų skausmai tampa rimtu kliuviniu dirbti“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Taigi tokią iniciatyvą Lietuvoje ji palaikytų.
„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik asmeninė moters problema. Tam tikrais atvejais tai gali būti laikoma sveikatos sutrikimu ir tada gali būti nesaugu eiti į darbą, atlikti funkcijas, padidėja nelaimingų atsitikimų darbo vietoje rizika. O darbdaviui nelaimingas atsitikimas darbo vietoje gali nemažai kainuoti.
Juk visada sakoma, kad žmogus į darbą turi eiti visiškai sveikas, tad jei yra kokių nors negalavimų, geriau į darbą neiti, nekelti rizikos nei sau, nei kitiems“, – aiškino I.Ruginienė.
Tuo metu Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė tokio Ispanijos sprendimo nesuprantantis. Anot jo, verta rūpintis vaikais, neįgaliaisiais, senyvo amžiaus žmonėmis, tačiau skirti laisvas dienas dėl menstruacijų jam jau atrodo per daug.
„Tikriausiai moterys mane prie stulpo prikals, bet aš to nesuprantu. Taip galima toli nueiti. Pavyzdžiui, dėl nelaimingos meilės žmonės žudosi, o gal šeimoje kas nors nutinka, emociškai blogai jaučiasi ir vyras, ir moteris, tada irgi reikia laisvų dienų? Suprantu, kad per menstruacijas yra nepatogumų, tiek emocinių, tiek fizinių, bet aš nesu moteris, tokioje padėtyje nebuvau, tai gal kažko nesuprantu.
Bet man tai atrodo populizmas. Ir tai nėra juokinga. Menstruacijos juk trunka ne vieną dieną ir ne vieną mėnesį, apie 60 dienų per metus – rimtas reikalas. Bijau, kad politikai šią idėją gali pasigauti ir tie, už kuriuos balsuoja daugiau moterų, paleisti tokią idėją Lietuvoje.
Politika juk yra verslas ir jei politikams tai bus naudinga, jie tai padarys, panaudos savireklamai, jiems nei ekonomika, nei moterų patogumas nebus svarbus. Jiems svarbu tik tai, kiek tai padės surinkti daugiau rinkėjų balsų“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Arlauskas.
Skatintų įdarbinti daugiau vyrų
D.Arlausko manymu, dar ir dabar pasitaiko atvejų, kada įmonės verčiau linkusios įdarbinti vyrus nei moteris, mat šios gali pagimdyti vaikų ir kurį laiką jų darbe dėl motinystės atostogų nebus.
Jeigu būtų įteisintos menstruacijų atostogos, tai tik pakištų koją moterims.
„Kol dar yra darbuotojų trūkumas, dabar visi darbdaviai pataikauja, jiems nesvarbu, moteris turi ar neturi vaikų, turi ar neturi menstruacijas. Bet kai viskas pasikeis ir ims rinktis darbdaviai, kai technologijos išstums nemažai žmonių iš darbo rinkos, tokiu atveju būtų galima išvysti piktnaudžiavimų ir dažniau į darbą priimamų vyrų.
Bet nesu šamanas, prognozuoti sunku“, – kalbėjo jis.
Anot I.Ruginienės, tokioje situacijoje reikėtų tikėtis, jog darbdaviai būtų supratingi. Kaip ji kalbėjo, vienoms moterims gali būti 12 skausmingų mentruacijų dienų per metus, o kitoms galbūt 3 ar visai tokių nebūti, tad liktų tik tikėtis, jog darbdaviai dėl to nebus linkę priimti į darbą daugiau vyrų.
Vaistai nuo skausmo gali nepadėti
Kauno klinikų akušerio ginekologo Povilo Juknos teigimu, Lietuvoje yra labai daug atvejų, kada moterys dėl menstruacijų skausmų nepajėgia dirbti ar mokytis. Anot jo, tikriausiai kone pusė studenčių dėl skausmingų mėnesinių yra likusios namuose, praleidusios paskaitas ar pratybas.
Jo žiniomis, JAV tai net yra pagrindinė priežastis, kodėl moterys pasikartojančiai nenuvyksta į darbą.
„Skausmingos mėnesinės – dismenorėja – yra gyvenimo kokybę stipriai gadinanti būklė. Tai ne tik moterų, bet ir visuomenės problema, ekonominė našta. JAV ar Japonijoje dėl skausmingų mėnesinių skaičiuojami milijardiniai nuostoliai“, – portalui lrytas.lt komentavo akušeris ginekologas.
Visgi menstruacijų atostogų idėją P.Jukna palaikytų, nes skausmai gali išties būti nepakeliami. Didžiausius skausmus moterys dažniausiai patiria pirmąsias dvi mėnesinių dienas. Tuo metu išsiskiria didesnis prostaglandinų kiekis, kurie ir yra pagrindiniai skausmų kaltininkai.
Skausmo pobūdis gali būti skirtingas, dažniausiai tai priepuolinis, lyg raumuo susitrauktų. Be skausmo moterys gali patirti pykinimą, vėmimą, bendro negalavimo jausmą, viduriavimą. Tad taip jaučiantis dirbti tikrai gali būti sudėtinga.
Norint išvengti ar sumažinti skausmus gydytojai įprastai skiria vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) dar neprasidėjus mėnesinėms – 1–2 dienoms iki jų. Tačiau daugiau nei ketvirtadaliui pacienčių šių vaistų nepakanka, nepakeliamas skausmas ar diskomfortas išlieka. Tada jau būtina ginekologo patikra.
„Priklausomai nuo radinių nusprendžiama tolesnė taktika. Jeigu nerandama aiškių struktūrinių pokyčių ir nėra reikalinga operacija, tokiu atveju tai – pirminė dismenorėja.
Pirminės dismenorėjos atveju, jeigu gydymas NVNU, skiriant, pavyzdžiui, 400–800 mg ibuprofeną 2 dienas iki mėnesinių, o vėliau kas 6 val. geriant tą pačią dozę pirmosiomis mėnesinių dienomis, nepasiteisina, tada reikalingas hormoninis gydymas. Norint įvertinti, ar hormoninis gydymas yra veiksmingas, reikia bent 3–6 mėnesių.
Jeigu apžiūros metu ginekologas randa anatominius-struktūrinius pokyčius, tokiu atveju dismenorėja yra įvardinama kaip antrinė. Dažniausiai tokiu atveju yra rekomenduojama operacija, priklausomai nuo rastos patologijos“, – pasakojo P.Jukna.
Jis ragino nepamiršti ir paprastesnių diskomfortą mažinančių būdų – mitybos keitimo didinant suvartojamų antioksidantų kiekį, metant rūkyti, mažinant stresą.
Turime 5 apmokamas dienas
Menstruacijų atostogų Lietuvoje neturime, tačiau viešajame sektoriuje dirbančias ir didelius mėnesinių skausmus patiriančias moteris I.Ruginienė paragino naudotis kolektyvinėje sutartyje numatyta teise į 5 apmokamas dienas sveikatai gerinti. Jei moteris prastai pasijuto, pranešusi apie tai darbdaviui gali į darbą tą dieną nevykti.
„Vienos turi problemų dėl menstruacijų, kiti žmonės galbūt dėl migrenos, treti turi dar kitų negalavimų, tad tokios sveikatai gerinti dienos gali būti išnaudotos skirtingai“, – kalbėjo ji.
Visgi sveikatai gerinti skirtos tik 5 apmokamos dienos, o mėnesinės gali trukti ilgiau ir jos kartojasi kiekvieną mėnesį, tad šių dienų neužtenka.
„Suprantu, kad reikėtų daugiau, bet bent šitos dienos yra kaip visiškoje tamsoje matoma nedidelė progreso švieselė“, – paminėjo ji.
Be to, tai galioja tik viešajam sektoriui. Pasak I.Ruginienės, privačiame sektoriuje kol kas darbuotojai turi su darbdaviais dėl visko tartis patys, visgi ji norėtų, kad kolektyviniai susitarimai būtų ir privačiame sektoriuje.
