Maisto prisiperka mėnesiui
Kai kurie lietuviai į Lenkiją vyksta ir iš tolimesnių miestų. Štai Panevėžio rajone gyvenantis Eduardas portalui lrytas.lt papasakojo, kad į važiuoja ten kartą per mėnesį, pagrindinis to tikslas – būtent pigiau apsipirkti.
„Važiuoti ten apsipirkti – jokio mielumo ar džiugesio, o būtinybė, nes septynių asmenų šeimai su lietuviškomis kainomis labai brangu išgyventi“, – sakė jis.
Eduardas tikino, kad per mėnesį, atskaičius kuro sąnaudas, lenkiškose parduotuvėse išleidžia apie 200–300 eurų. Maisto esą už tiek išeina visam mėnesiui.
„Sutaupome 400–500 eurų. Turiu du šaldiklius, tad perkame viską: nuo mėsos iki higienos prekių, sauskelnių ir vitaminų. Sakykime, Lietuvoje skerdiena kainuoja 3,60 euro už kilogramą, o Lenkijoje – 2,70 euro. Kilogramas sūrio Lenkijoje kainuoja 5,60 euro, o Lietuvoje – 8 eurai“, – skaičiavo vyras.
Specialiai į Lenkiją apsipirkti kartą per mėnesį vyksta ir Jovita.
„Lenkijoje ir pigiau, ir nereikia gaudyti akcijų. Išleidžiame apie 300 eurų. Maisto trijų asmenų šeimai ir augintiniui užtenka ilgiau nei mėnesiui – perkame ilgesnio galiojimo produktų, tokių kaip makaronai, kruopos. Mėsos pilnas šaldiklis. Lenkijoje tikrai pigūs vaistai, aliejus, sviestas, sauskelnės, mėsa, tualetinis popierinius, buitinė chemija. Perkame ir rūbus“, – atviravo moteris.
Jonavoje gyvenantis Vytaras Lenkijoje lankosi kartą per vieną ar tris mėnesius. Jis tikino taip sutaupantis apie 25 proc. savo išlaidų.
„Vieno apsipirkimo metu išleidžiu nuo 300 iki 600 eurų. Perkame tiek trumpesnio, tiek ilgesnio galiojimo produktų: skerdienos, vaisvandenių, aliejaus, miltų, buitinės chemijos. Perkame viską iš eilės, žiūrime į kainas, kas pigiau nei Lietuvoje. Maistas būna nuo 5 iki 25 proc. pigiau, avalynė, rūbai – iki 50 proc., pramoninės prekės – iki 30 proc.“ , – pasakojo Vytaras.
Vienas apsipirkimas – ir už tūkstantį
Radviliškio rajone gyvenanti Jolanta į Lenkiją važiuoja rečiau – penkis kartus per metus, bet visuomet išleidžia apie 1000 eurų.
„Vykstu apsipirkti to, kas susiję su floristika. Ir, aišku, maisto. Lenkijoje pigiau, sutaupom daug. Reikalingi vitaminai ten apie 3 eurus, o Lietuvoje jie labai brangūs, vaistinėje nuo 12 iki 15 eurų būna. Vyšnių sirupas Lenkijoje 1 euras, o Lietuvoje – 3 ar 4 eurai“, – pasakojo ji.
Kai kurie Lenkijoje ieško maisto ne tik sau, bet ir augintiniams. Ne taip toli nuo pasienio, Vilkaviškyje, gyvenančios Irenos katės esą net neėda lietuviško ėdalo.
„Specialiai važiuojame pirkti gyvūnams maisto, dėl to, kad pigiau, didesnis asortimentas ir, matyt, kokybė. Tokios pačios rūšies maistą, pirktą Lenkijoje, katės ėda, o pirktą Lietuvoje – apkapsto. Vykstame ne dažnai, maždaug kas du tris mėnesius.
Ten apsiperkame mieliau dėl to, kad didesnis įvairių prekių pasirinkimas ir dėl to, kad Lietuvoje kainos žymiai per dideles. Kai kurių jau įpirkti neįmanoma. Kiek Lenkijoje pigiau, neskaičiuojam, bet, kad pigiau – faktas“, – įsitikinusi Irena.
Kodėl Lenkijoje pigiau?
Vis dėlto ekonomistas Algirdas Bartkus tikino, kad lietuvių susidomėjimas lenkiškomis prekėmis ne toks, koks būdavo seniau.
„Lenkija pasidariusi ne tokia patraukli, nes kainų lygis ten, kaip ir pas mus, šoktelėjo. 2022 metų pabaigą palyginus su 2019-ųjų pabaiga, Lietuvoje maisto kainos ūgtelėjo šiek tiek virš 50 proc., o Lenkijoje – beveik 50 proc.
Vadinasi, judėjimo kryptis lygiai tokia pati ir mastas lygiai toks pats. Tačiau dėl to, kad kainos Lenkijoje seniau buvo pigesnės, jos ir dabar tokios liko. Tačiau panašu, kad Lenkijos kainos linkusios vytis Lietuvos kainas“, – skaičiavo A.Bartkus.
Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumus lemia keletas veiksnių.
„Vienas iš jų – apyvarta, tenkanti vienam kvadratiniam metrui prekybinio ploto. Lenkijoje ji didesnė, o pas mus – mažesnė. Kitaip tariant, mes turime labiau išvystytus prekybos tinklus, mažmeninės prekybos infrastruktūrą, bet atitinkamai viename kvadratiniame metre ploto mes turime mažesnę apyvartą negu Lenkija.
Mes susiduriame su tuo, kad šio prekybinio ploto išlaikymo fiksuoti kaštai Lietuvoje yra didesni nei Lenkijoje. Bet dėl to nereikia pergyventi, nes mes turime kitą naudą: pas mus prekybos tinklai yra arčiau žmogaus, turime daugiau parduotuvių, mums nereikia taip toli iki jų eiti. Lenkijoje prekybos tinklų yra daug, bet kartais iki didesnės parduotuvės reikia pavažiuoti ar nueiti didesnę atkarpą“, – komentavo A.Bartkus.
Jo teigimu, daugiausia pinigų Lenkijoje lietuviai išleidžia statybinėms medžiagoms.
„Bet tai nereiškia, kad didžioji dalis būtent to važinėja, tai reiškia, kad žmonės šiems dalykams palieka didesnes sumas. O visa kita, ką lietuviai perka, yra įvairūs maisto produktai ir buitinė chemija“, – tikino ekonomistas.
Be to, Lietuvos ekonomikai esą toks lietuvių pomėgis apsipirkti svetur didelės žalos nedaro.
„Mūsų prekybos tinklai yra prisiderinę prie to, kad dalis sandorių įvyks Lenkijoje. Poveikis ekonomikai nėra toks didelis. Jei lietuviai pradėtų labiau apsipirkti Lietuvoje, tą didesnį kiekį produktų pagamintų lygiai tas pats darbuotojų skaičius. Todėl šis dalykas neturės įtakos užimtumui“, – aiškino A.Bartkus.
