Tuo metu ūkininkų atstovas sako, kad artimiausią pusmetį pieno ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos vien tam, kad jie galėtų išsilaikyti.
„Buvo susilaukta priekaištų ir ŽŪM. Priimame juos ir tam tikrus dalykus nusprendę esame tikrai keisti. Bet sisteminiai dalykai, kurie yra svarbūs, tai juos norėtųsi taip pat paminėti. (...) Kooperacijos intensyvumas, kurio mes norėjome ir norime, ne tik tai surenkant pieną, bet ir perdirbant“, – po penktadienį ministerijoje vykusio susitikimo tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų sakė K. Navickas.
„Manau, kad yra daug darbo, kurį reikia atlikti, kad galėtume ateiti su konkrečiais pasiūlymais“, – teigė ministras.
Pasak jo, valstybės pagalbos priemonės sektoriui šiuo metu yra derinamos. K. Navicko teigimu, jas turės patvirtinti ir EK.
„Visi tikisi greitos valstybės pagalbos instrumentų. Valstybės pagalbos priemonės yra derinamos, jų negali Vyriausybė automatiškai paleisti. Jas reikia suderinti su EK“, – akcentavo jis.
„Su Latvijos ministru deriname susitikimą su eurokomisaru ir tikimės, kad gausime leidimus iš EK pakankamai greitai“, – sakė K. Navickas. Jis aiškino, kad susidariusi padėtis yra unikali Lietuvoje ir Latvijoje, o pagalbos priemonių patvirtinimas Briuselyje bus derinamos „mėnesį tai tikrai“.
Įvykusį susitikimą ministras pavadino „labiau konsultacijomis nei derybomis“ bei apgailestavo, jog ūkininkų atstovai iš jo išėjo anksčiau.
„Bet iš tikrųjų, aš manau, kad esminius dalykus aptarėme, nors daug dalykų, kurių nepasiekta“, – teigė K. Navickas.
Jis taip pat pažymėjo, kad tokio formato susitikimai bus tęsiami toliau.
„Susitarėme, kad yra prasmės šitą formatą tęsti. Nestabdome ir judame su valstybės pagalbos priemonėmis. (...) Matyt reikės dar atskiro susitikimo su ūkininkais, jau kalbantis apie tas priemones“, – kalbėjo ministras.
Ūkininkų atstovas: pieno gamintojams reikia 40 mln. eurų paramos
Po susitikimo, ūkininkas iš Mažeikių rajono Audrius Vanagas sakė, kad konkretaus susitarimo pasitarime pasiekta nebuvo. Pasak jo, nei perdirbėjai, nei prekybininkai nesutiko sumažinti savo kainos dalies ir daugiau skirti ūkininkams.
„Konkretaus susitarimo nepasiekta. Nei perdirbėjai, nei prekybininkai, prižiūrint Konkurencijos tarybai, visiškai nenori tartis dėl grandinės dalies žemdirbiui. Tai yra 42 proc., kaip mes įsivardiname, trumpuoju laikotarpiu“, – teigė ūkininkų atstovas.
Jo teigimu, pasitarimo metu buvo pažymėta, jog per ateinantį pusmetį pieno ūkiams reikia 40 mln. eurų paramos, kad šie galėtų išsilaikyti.
„Išsakėme savo poziciją, kad šešių mėnesių laikotarpiui yra reikalingi 40 mln. eurų paramos padengti nuostolius nuo sausio mėnesio, kai tą mėnesį vidutinė pieno kaina buvo ties ta riba, kuri ūkininkus tenkino dalinai, kaip nenuostolinga veikla, bet tam tikras nulis“, – kalbėjo A. Vanagas.
Savo ruožtu paklaustas apie tokį paramos dydį, K. Navickas pažymėjo, jog „sumos iš lubų netraukiamos“.
Anot jo, apskaičiuojant konkrečius valstybės paramos dydžius, vertinamas „kiekvienas ūkis: „Turėsime gauti duomenis iš kiekvieno ūkio – kokie yra pardavimai, kaip skiriasi sąnaudos ir produkcijos kainos. Tada yra vertinama skaičiais, o ne iš lubų.“
A. Vanago įvardinta suma, pasak ministro, „tikrai nėra sąžininga“, nes į ją įtraukti ir pieno kooperatyvai, kurie, K. Navicko aiškinimu, yra ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai.
Tuo metu A. Vanagas teigė esąs nusivylęs ŽŪM požiūriu į pieno gamintojų padėtį.
„Jeigu tokia pozicija ŽŪM, tai išparduoti ūkį. ŽŪM pozicija ūkininkų atžvilgiu yra daugiau negu neigiama, neturiu net komentaro. Tai, dabar nėra jokios vilties, galiu aš pasakyti“, – pažymėjo A. Vanagas.
D. Trumpa: „sėdime vienoje valtyje su ūkininkais“
Pieno perdirbimo įmonės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa akcentavo, kad supirkimo kainas padidins tuomet, kai tą leis „rinkos sąlygos“. Pasak jo, perdirbėjai šiuo metu neturi galimybės jų padidinti, nes dabar kritusios ir pieno gaminių kainos – dėl sumažėjusio vartojimo.
„Ūkininkai šiuo atveju, neteisingai kreipia dėmesį. Jie galvoja, kad kažkas turi susikrovęs pinigų maišus ir su jais nesidalina. Pinigai, kai kalbame apie pieno produktus, yra pas vartotoją“, – po susitikimo sakė D. Trumpa.
„Vartotojas visame pasaulyje gyvena blogiau, moka daugiau už elektrą, už šilumą, už palūkanas. Todėl mažiau vartoja. Ir kai mažiau vartoja – kainos krenta. Kainos krenta, ir visa tai atsiliepia į grandinę“, – aiškino jis.
„Rokiškio sūrio“ vadovas pažymėjo, kad perdirbėjai ir ūkininkai „yra vienoje valtyje“.
„Kada visiems gerai, nebūna jokių mitingų, kada visiems blogai, yra visiems blogai. Ne vien tik ūkininkams“, – kalbėjo jis.
D. Trumpa taip pat pabrėžė, jog Lietuvos žaliavinio pieno kainą lemia padėtis eksporto rinkose, į kurią, verslo atstovo teigimu, patenka apie 70 proc. lietuviško pieno.
Premjerės patarėjas: pasitarime su ūkininkais dalyvavę prekybininkai nuo daugelio klausimų „tiesiog atsiribojo“
Premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas sako, kad pasitarime dalyvavę prekybininkų atstovai nuo daugumos klausimų atsiribojo.
„Derybose prekybininkai tikrai dalyvavo, tačiau nuo daugumos klausimų – ypač kas susiję su kainų paskirstymu grandinėje – tiesiog atsiribojo“, – po penktadienį vykusio pasitarimo žurnalistams kalbėjo jam pirmininkavęs I. Jankauskas.
Kaip teigė Ingridos Šimonytės patarėjas, susitikime taip pat dalyvavusi Konkurencijos tarnyba pabrėžė neprieštaraujanti, jei vienas iš pardavėjų sureaguotų į ūkininkų nuogąstavimus ir pakeistų pieno produktų kainodarą.
„Konkurencijos taryba patvirtino, kad jei individuali įmonė priimtų sprendimą keisti savo kainodarą ir žiūrėti į tą pasidalinimą grandinėje – sureaguotų į ūkininkų prašymą padaryti jį žymiai veiksmingesnį – tas viskas yra galima“, – pabrėžė I. Jankauskas.
„Negalimi tik susitarimai“, – pridūrė jis.
Anot I. Jankausko, pasitarimo metu buvo išsakyta daug priekaištų perdirbėjams ir prekybininkams, taip pat ŽŪM, akcentuota, kad Lietuvos ūkių struktūra nėra palanki dirbti konkurencingai, per lėtai vyksta ūkių modernizacija.
I. Šimonytės patarėjas pabrėžė, kad kol kas svarstomos visos pagalbos ūkiams priemonės.
„Priemonės, kurias aptarėme, visos yra svarstomos – nė viena iš jų nėra atmesta, įskaitant subsidiją, ilgalaikes sutartis. Viskas yra diskusijos kelyje“, – sakė I. Jankauskas.
„Siūlau nepulti į paniką, manau, jog artimiausiu metu tos priemonės pradės veikti. Ką mums reikia padaryti, tai tiesiog ieškoti ne tik trumpalaikių sprendimų, bet šįkart iš krizės turime išeiti gerokai stipresni. Patys ūkininkai tam pritaria, tiesiog, galbūt, kol kas skirtingai tą supranta“, – tęsė jis.
Penktadienį prie ŽŪM vyksta mitingas
Kol ministerijoje vyko pasitarimas, greta ŽŪM pastato Vilniuje ūkininkai surengė mitingą. Iš įvairių Lietuvos regionų susirinkę pieno gamintojai klausėsi pareiškimų nuo akcijai įrengtos scenos, gyventojams dalino pieną.
ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.
Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, mitingas buvo organizuojamas ir antradienį.
Pieno gamintojai argumentuoja, kad perdirbėjų mokama kaina už žaliavinį pieną nuo metų pradžios itin sumažėjo bei yra mažesnė nei savikaina. Prašoma teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų, kadangi galutinė pieno kaina išlieka aukšta, nors ūkininkų gaunama dalis smarkiai sumenkusi. Be to, norima, jog į derybas įsitrauktų ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Kaip anksčiau yra teigęs žemės ūkio ministras, galutinės pieno produktų kainos išlieka aukštos, nes apie 70 proc. lietuviškų pieno gaminių parduodami tarptautinėse rinkose, tad, jei kaina krenta ten, siekdami suvaldyti rizikas perdirbėjai laiko jas aukštesnes Lietuvoje. Dėl to K. Navickas tikina pasigendąs perdirbėjų solidarumo su ūkininkais.
Ministras sako, jog daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus.
ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar.
Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.
ŽŪM taip pat kreipėsi ir į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Janusz Wojciechowski.
