„Noriu pasakyti, kad sistema veikia. Jeigu kažkas pralindo vieną kartą, netgi jeigu pralindo ir antrą kartą, tai trečią kartą nepralįs. Ir labai nenorėčiau, kad mes keltume Lietuvoje, ypač iš politikų, tokią nuomonę, kad gali kas nori ir kur nori važiuoti. Ne, negali!
Kiekvieną dieną dirba daug institucijų ir daug žmonių. Ir jeigu vieną kartą kažkas pralindo, tai nebūtinai pralįs antrą kartą“, – trečiadienį Vyriausybėje aiškino M. Skuodis.
„Schemos užkardomos kiekvieną dieną“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat tvirtino, kad per 2022 metus, lyginant su laikotarpiu prieš sankcijas, baltarusiškų krovinių srautas smarkiai sulėtėjo ir siekė tik 4 mln. tonų.
„Jeigu mes žiūrėtume į situaciją prieš karą, tai vien tik iš Baltarusijos pas mus keliavo 17 milijonų tonų krovinių. Praėjusiais metais pravažiavo 4 mln. tonų. Tie 4 mln. tonų, tai įskaitant ir „Belaruskalij“ trąšas, kurios važiavo dar iki karo. Ir mes turime skaičiuoti, kad sankcijos įsigaliojo ne iš karto.
Tai vien tik baltarusiškas srautas krovinių, kuris šiandien keliauja per Lietuvą, yra labai mažas lyginant su tuo, kas buvo prieš tai“, – tikino ministras.
Visgi, anot jo, neįmanoma sustabdyti visų bandymų įvežti draudžiamas prekes į Lietuvą.
„Ir tų kelių atvejų, kurie vis dar pralenda, atžvilgiu. Tai tikrai neįmanoma užtikrinti, kad kažkas, kažkur nepralįs. Esmė yra sustabdyti ir prisilietusius nubausti“, – pridūrė jis.
Galiausiai M. Skuodis teigė, kad šiuo metu krovinių tikrinimo procedūros yra griežtinamos ir ateityje bus siekiama, jog kroviniai būtų įleidžiami tik visiškai užtikrinus, kad tai nesankcionuotos prekės.
„Tai galbūt bus nepalanku Lietuvos ir užsienio verslui. Bet aš noriu, kad mes iš pradžių nevežtume krovinių. Ir tik jeigu kažkas įrodo, visais būdais, 100 proc., kad prekių kilmė yra teisinga ir visa kita tinkama. Tik tada krovinys važiuotų. Tai reiškia, kad tos procedūros griežtės. Jos jau griežtėja ir per tolimesnį griežtinimą dalyvausime šiame ekonominiame kare“, – sakė jis.
Palaikytų iniciatyvą sutelkti sankcijų koordinavimą vienose rankose
Viešojoje erdvėje kylant vis daugiau klausimų apie tai, kaip tam tikros Lietuvoje veikiančios įmonės pažeidinėja tarptautines ir europines sankcijas, susisiekimo ministras tikina, kad palaikytų iniciatyvą sutelkti visų sankcijų koordinavimą vienoje institucijoje.
Pasak jo, tai leistų efektyviau užtikrinti tinkamą ribojimų įgyvendinimą ir užkardyti galimą sankcijų vengimą. Visgi, klausimas, kokia institucija ar pareigūnas galėtų to imtis, ministro teigimu, yra diskusinis.
„Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas turėtų būti sukoncentruotas viename centre. Aš visą laiką buvau už tai – ne tiek už skaidymą, kiek už vieną centrą. O koks tai yra būdas – tai čia jau atskiras klausimas“, – trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras.
Be to, ministras akcentuoja, kad tokiu pat principu sprendimus turėtų priimti ir Briuselis – anot M. Skuodžio, šiuo metu Europos Sąjungai trūksta vienos institucijos, koordinuojančios europinių sankcijų įgyvendinimo aspektus.
„Kas lygiai taip pat svarbu – kad ir Europos Sąjungoje atsirastų viena institucija, atsakinga už sankcijų įgyvendinimą. Nes dabar, net ir žinant iš Lietuvos patirties, deja, ta atsakomybė yra pakankamai išplaukusi europiniu lygmeniu ir su tuo mes turime daug iššūkių.
Norint gerai įgyvendinti sankcijas yra labai svarbu ir tas bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių. Mes tarp Baltijos šalių stiprinti bendradarbiavimą, nes jeigu kažkas neįvažiavo į Lietuvą per Baltarusiją, tai gali atvažiuoti per tą pačią Latviją“, – aiškino jis.
G. Skaistė: importuotojai turėtų įrodyti, kad prekės pagamintos ne sankcionuotoje įmonėje
Išliekančius trąšų srautus iš Baltarusijos stebintis Muitinės departamentas yra pasiūlęs reglamentavimo pokyčių, tarp kurių – reikalavimas importuojančios įmonės įrodyti, kad prekės nėra pagamintos sankcionuotoje įmonėje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Šiuo atveju, kuris analizuojamas žiniasklaidoje, tai būtų „Grodno Azot“. Taip būtų užtikrinama, kad prekės atkeliauja iš kitų trečiųjų šalių, o ne iš sankcionuoto gamintojo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministrė pridūrė, kad taip pat yra pasiūlytas įstatymo pakeitimas, kuris numatytų didesnes baudas juridiniams asmenims, didesnes galimybes Muitinei konfiskuojant prekes.
G. Skaistė dar sakė, kad numatyti visus naujus atvejus, visko užkardyti tiesiog neįmanoma.
„Manau, kad procesas eina tobulėjimo linkme. Tiek ir Europos Sąjungoje dalinamės didesniu kiekiu informacijos, įvairiais modeliais, kaip yra bandoma apeiti sankcijas, kaip galima būtų tai užkardyti. Šiuo metu, kalbantis su Muitine, išties bent jau analitikos srityje pirminis prioritetas buvo skiriamas eksporto kontrolei, ypač dvigubos paskirties prekių kontrolei.
Tokio eksporto pasekmės būtų gerokai sudėtingesnės negu importo į Lietuvą. Tačiau natūralu, kad reikia daryti visus darbus. Sankcionuotų įmonių importas yra svarbu, o jis yra sankcionuotas dviem skirtingais būdais.
Tuo atveju, kai yra sankcionuojamos prekių grupės, kontroliuoti paprasčiau, pagal prekės kodą neįleidi įvažiuoti į valstybę. Matome, kad trąšų srautai ir apskritai eksporto iš Baltarusijos į Lietuvą srautai yra sumažėję bent keturis kartus. Matome, kad poveikis tikrai yra“, – sakė ministrė.
Ji dar paminėjo, kad sankcijas įmonėms bandoma apeiti per skirtingose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, registruotas įmones.
„Už sankcijų įgyvendinimą yra atsakingos pačios importuojančios įmonės. Jos turi užtikrinti, kad tarptautinės sankcijos būtų įgyvendinamos. Priežiūros institucijos taip pat turi atlikti savo darbą. Tos įmonės turi sulaukti jų patikrinimų ir pasekmių, kurios yra reikalingos“, – sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Teigiama, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje.
Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.
