„Vertindami sektoriaus rizikas ir atsižvelgę į patikrinimų metu nustatomas problemas, analizei pasirinkome esminius įstaigų vidaus sistemos elementus. Rezultatai rodo, kad trūksta įstaigų atitikties kokybės ir jos turi dėti gerokai daugiau pastangų“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Visų analizių santraukose Lietuvos bankas glaustai pateikia geriausią praktiką ir tobulintinas sritis. Jų rezultatus Lietuvos bankas naudos rengdamas konsultacijas finansų rinkos dalyviams, taip pat ir planuodamas planinius bei neplaninius įstaigų veiklos patikrinimus.
Siekdamas įvertinti, kaip EPĮ ir MĮ laikosi rizikos valdymo reikalavimų ir kaip taiko geriausią praktiką šioje srityje, atliko plačios apimties analizę: įvertino 80 rinkoje veikiančių įstaigų (41 EPĮ ir 39 MĮ) – tai daugiau nei pusė sektoriaus. Nustatyta, kad nė viena vertinta EPĮ ir MĮ nepasiekė aukščiausio vertinimo balo, 15 įstaigų reikalavimus atitinka vidutiniškai, 50 įstaigų – iš dalies, o 15 – apskritai jų neatitinka. Tarp trūkumų – nėra rengiami rizikos valdymo žemėlapiai, rizikų ir incidentų registrai bei rizikos valdymo tobulinimo ir komunikacijos planai. Taip pat neretai rizika apskritai nėra analizuojama ir vertinama.
Lietuvos bankas primena, kad rizikos valdymas yra vienas iš esminių vidaus kontrolės sistemos sudedamųjų dalių: tinkamai taikomos rizikos valdymo priemonės užtikrina tvarų pajamų augimą, padeda įstaigoms išvengti ekonominių ir finansinių sukrėtimų padarinių ir sudaro palankias sąlygas bendradarbiauti su kitomis finansų įstaigomis.
Lietuvos bankas antrus metus iš eilės analizavo, kaip EPĮ ir MĮ įgyvendina vidaus kontrolės ir valdymo sistemos patikimumo reikalavimus. Šį kartą buvo pasirinktos 5 veiklą vykdančios įstaigos. Analizė parodė, jos minėtos srities reikalavimus įgyvendino tik iš dalies.
Tarp pagrindinių trūkumų – nereglamentuotos vadovų ir darbuotojų funkcijos, atsakomybės ribos ir atskaitomybė, nėra paskirti už kontrolės funkcijas atsakingi konkretūs asmenys, nereglamentuotas sistemų valdymas ir duomenų tvarkymas, perdavimas bei saugojimas ir pirmiau jau minėti rizikos valdymo trūkumai. Lietuvos bankas yra ne kartą akcentavęs, kad EPĮ ir MĮ privalo užtikrinti patikimą ir tinkamai veikiančią vidaus kontrolės sistemą. Įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad būtų imamasi visų reikalingų priemonių rizikai nustatyti, vertinti, stebėti, riboti ir kontroliuoti net ir tada, kai įstaigų veikla vykdoma per tarpininkus ar dalis funkcijų yra patikėtos vykdyti tretiesiems asmenims.
Lietuvos bankas antrus metus iš eilės analizavo, kaip įstaigos įgyvendina vidaus audito reikalavimus. Šiuo klausimu buvo nagrinėjami atrinktų 15 EPĮ ir MĮ 2020–2022 m. pirmojo pusmečio dokumentai ir informacija. Analizės rezultatai parodė, kad 13 proc. vertintų įstaigų apskritai nebuvo įdiegusios vidaus audito funkcijos, o 60 proc. įstaigų nustatyta reikšmingų trūkumų. Atsižvelgdamas į tai, kad vidaus auditas yra vienas iš pagrindinių veiksnių stiprinant EPĮ ir MĮ valdyseną bei vidaus kontrolės procesų veiksmingumą, Lietuvos bankas šiemet šiai sričiai planuoja skirti padidintą dėmesį.
