Pasak jos, Užsienio reikalų ministerija (URM) siekia sukurti nacionalinių sankcijų taikymo instrumentą Tarptautinių sankcijų įstatymo rėmuose, todėl tokie ribojimai, kaip šiuo atveju griežtesnė keleivių tranzito ir vizų išdavimo tvarka, būtų suderinami su kitomis Maskvai taikomomis sankcijomis.
„Mūsų nacionalinių sankcijų mechanizmas – yra siūloma jį turėti tarptautinių sankcijų įstatyme ir tai tikriausiai suponuoja, koks bus šito nacionalinio mechanizmo principas – t. y., tos sankcijos neturi kirstis su Europos Sąjungos ar kitais tarptautiniais režimais“, – antradienį žurnalistams teigė viceministrė.
„Mums reikia sustiprinti teisinę bazę ir turėti galimybę įvesti nacionalines sankcijas, nes kai kurios kitos šalys narės Europos Sąjungoje turi tuos mechanizmus – ar tai būtų Lenkija, ar tai būtų Estija, ar Čekija“, – pažymėjo ji.
Ribojimai, kuriuos URM siūlo reglamentuoti kaip nacionalines sankcijas, galioja ir šiuo metu. Klausiama, kodėl ministerija imasi atskirų įstatymų pakeitimų, J. Neliupšienė pabrėžė, jog tai leistų sukurti „vieningą ir sistemingą požiūrį į esamas“ sankcijas.
„Dabartinės ribojamosios priemonės, kurių mes turime, jos yra nustatytos Seimo nutarimais arba kitais teisės aktais. Mūsų tikslas yra turėti vieningą ir sistemingą požiūrį į esamas ribojamas priemones – kad jos būtų (...) priimamos aiškiai dalyvaujant mūsų įstatymo leidėjui, apribotos laike ir būtų labai aiškios atsakomybės už tai“, – pažymėjo J. Neliupšienė.
ELTA primena, kad URM siūlo įvesti baudų mechanizmą už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimus juridiniams asmenims. Tokį reglamentavimą numatančius teisės aktus URM registravo dar vasario 17 d. Apie tai pirmieji paskelbė portalas delfi.lt.
Reaguojant į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, URM siekia nustatyti ir naują reglamentavimą dėl nacionalinių sankcijų. Siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimą. Taip pat raginama drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Tokios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
„Projekte siūlomas ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir subalansuotas – esamų grėsmių akivaizdoje visos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, jos orientuojamos išimtinai į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels“, – teigiama aiškinamajame projekto rašte.
Institucijoms sutarus, o Seimui priėmus URM teikiamų įstatymų projektų pataisas, minėtos sankcijos įsigaliotų kovo 15-ąją ir galiotų iki 2024 m. kovo 14 d.
