Kausto grėsmių baimė
„Ar turėtumėte ką nors pasiūlyti keliaujantiems pėstute?“ – šis motinos ir sūnaus vokiškai užduotas klausimas Berlyne sausį vykusioje parodoje „Žalioji savaitė“ besidarbavusiai Kristinai Vančienei pakėlė ūpą.
Ji neišleido vokiečių tuščiomis – įteikė informacinius leidinius, kuriuose sužymėti ir Lietuvos, ir visų trijų Baltijos šalių pėsčiųjų turizmo maršrutai, atstumai tarp poilsiui skirtų vietų, numatytas jų įveikimo laikas, pažymėta, kur galima apsistoti, pernakvoti, pavalgyti, apsipirkti.
Sausį – Berlyne vykusi maisto, žemės ūkio verslo ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“, vasario pradžioje – Hamburge ūžusi turizmo paroda „Oohh!“, o paskutinį vasario savaitgalį – kelionių ir laisvalaikio paroda Miunchene „f.re.e“. Tai – parodos, kuriose besilankydami vokiečiai atranda ir Lietuvą.
Paprastai po tokių parodų kyla ir rezervacijų kaimo turizmo sodybose ar Lietuvos kurortuose banga. Visa bėda, kad vėliau atsiranda rimtų priežasčių joms atšaukti.
„Šiemet niūroka. Prieš daugybę metų vokiečiai apskritai nesuprasdavo, ką mes, kaimo turizmo sodybų savininkai, veikiame parodose, o vėliau jie ypač domėdavosi, ką aplankyti ir kur apsistoti Lietuvoje.
O šįmet besiteiraujančiųjų daug mažiau“, – sakė K.Vančienė, netoli Jurbarko turinti kaimo turizmo sodybą „Jurodis“.
Anot K.Vančienės, pokalbiai su vokiečiais liudija, kad jų kelionių po Lietuvą planams ir šiemet įtaką darys politinė ir ekonominė situacija.
„Dauguma skundėsi, kad COVID-19 pandemija jaukė jų planus, padidino nedarbą, o dabar dar stabdo ir išaugusios kainos, ir karas.
Apskritai Vokietijoje dėl pandemijos pernai tik nuo vasaros vidurio atsirado galimybė išvykti į užsienį.
Pernai po Lietuvą jie keliavo arba kemperiais, arba dviračiais ir nakvodavo lauke – vengė kontaktų.
Kone visi vokiečiai sakydavo, kad bijo keliauti į Lietuvą, nes ji pavojingoje zonoje – tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Taigi ir šiais metais atvykstamajam turizmui Lietuvoje bus nelengvas sezonas“, – kalbėjo K.Vančienė.
Vengia net viešbučių
K.Vančienė, puikiai kalbanti vokiškai, palydi grupes, atvykstančias į Lietuvą su turizmo agentūromis.
„Pernai jos atšaukė nemažai rezervacijų kaimo turizmo sodybose – nesusidarydavo grupės. O tie, kurie atvykdavo, rinkosi dviračių arba pėsčiųjų pažintinius maršrutus, mes rengdavome jiems iškylas, kad tik nereikėtų būti patalpose.
Užtat praėjusį sezoną sulaukėme baidarininkų, kurie keliavo Nemunu, šįmet irgi jau yra planuojančių tokį poilsį Lietuvoje.
Lauke vokiečiai jaučiasi saugiau – jie vis dar saugosi COVID-19 užkrato“, – sakė Kristina.
Ji sakė pastebėjusi ir tai, kad pastaruoju metu vokiečiai į Lietuvą atvyksta savarankiškai, be turizmo agentūrų pagalbos.
Jie susiburia į nedideles grupes ir keliauja arba pėstute, arba dviračiais.
Skaičiuoja kone kiekvieną
Pandemija, o dabar ir karas Ukrainoje trukdo vokiečiams susikrauti lagaminus poilsiui ne tik Lietuvos kaime, bet ir kurortuose.
Druskininkų turizmo informacijos centro (TIC) duomenimis, pernai per devynis mėnesius (paskutinio metų ketvirčio duomenų dar nėra) pailsėti į šį kurortą iš Vokietijos atvyko 2818 žmonių, užpernai per tą patį laiką – 1644.
Vokietija yra ketvirtoje vietoje po turistų iš Lenkijos (per minėtą laiką pernai svečiavosi 9872 žmonės), Latvijos (9580) ir Izraelio (5657). Vis dėlto užsieniečiai pernai sudarė tik 15 proc. visų Druskininkuose poilsiavusių žmonių.
„Statistikos duomenys liudija, kad pagal turistų srautus artėjame prie 2019-ųjų.
Palyginti su 2021 metais, apskritai poilsiautojų iš užsienio pernai buvo pustrečio karto daugiau, tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad per karantiną kurortas juk buvo uždarytas“, – kalbėjo Druskininkų TIC vadovas Rimantas Palionis.
Pasak jo, gera vieta tuščia nebūna – lietuviai taip pat išmoko ilsėtis ir savaitgalius stengiasi praleisti gerai, tad renkasi sveikatinimo paslaugas kurortuose.
„Vadinasi, Druskininkai rinkai tiekia gerus produktus, – džiaugėsi R.Palionis. – Mums tai svarbu, nes miestas gyvena tik iš turizmo, net 90 proc. mūsų gyventojų dirba turizmo srityje.“
Nusitaikė į kaimynus
Anot R.Palionio, po pandemijos į Druskininkus vėl atvyksta pailsėti žmonės iš Vokietijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, kurortą pasiekia ir šiek tiek estų. Neliko tik rusų ir baltarusių.
„Labiausiai į mūsų rinkodarą reaguoja latviai – kaimynų rinką vadiname Lietuvos priemiesčiu, kuris mums labai svarbus. Latviams priimtinas sanatorinis gydymas, sveikatinimo paslaugos.
Vokietija mums taip pat labai svarbi. Iki pandemijos pas mus per metus atvykdavo apie 30 tūkst. poilsiautojų iš Vokietijos, dažniausiai – rusakalbių.
Jie atvažiavę ilgam ir kelioms savaitėms apsistoję viešbučiuose įsigyja daug papildomų paslaugų.
Dauguma atvykusiųjų iš Izraelio poilsiui taip pat pasirenka Druskininkus. Kartos pasikeitė, ir šie turistai jau nekalba rusiškai. Be to, jie mažiau jautrūs karo Ukrainoje fonui“, – sakė R.Palionis.
Neringą renkasi lietuviai
„Koks šiemet bus turizmo sezonas Neringoje, sunku numanyti. Norime tikėtis geriausio“, – pratarė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova.
Ji taip pat paliudijo – poilsiautojai grįžta ir į Neringą. „Praėjusiais metais pas mus nakvojo apie 88 tūkst. turistų. Jų skaičius beveik pasiekė prieš pandemiją buvusį srautą. O pagrindinis turistų segmentas Neringoje vis dėlto yra lietuviai“, – sakė A.Ivanova.
Tačiau į Neringą užsieniečių atvyksta vis dar nedaug – nei pernai, nei užpernai tai nepasiekė ikipandeminio laikotarpio srautų.
Birštonas jau aimanuoja
Savo ruožtu Birštone 2019 metais buvo apsistoję 171 tūkst. turistų – tokių, kurie nakvojo nors vieną naktį. Po to stojo tyla, o pernai nuo sausio iki rugsėjo ilsėjosi apie 141 tūkst. žmonių.
„Nors, atrodytų, poilsiautojų srautas atsigavo, paskutinį metų ketvirtį vėl viskas apmirė“, – sakė Birštono TIC vadovė Rūta Kapačinskaitė.
Prieš pandemiją daugumą užsieniečių Birštone sudarė rusakalbiai turistai iš Vokietijos.
„Tai buvo geri klientai, jie atvykdavo sveikatinimo paslaugų kelis kartus per metus ilgam laikui, juolab kad sertifikuotas procedūras – purvo vonias, mineralinio vandens procedūras – jiems kompensuodavo Vokietijos ligonių kasos“, – aiškino R.Kapačinskaitė.
