„Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose, bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – pranešime cituojamas P.Čepkauskas.
Kaip jis aiškina, „Mere“ (UAB „Valientė“) yra rusiškos kilmės prekybos tinklas, vykdantis veiklą Lietuvoje ir Latvijoje. Lietuvoje veikia 20 parduotuvių, Latvijoje – 5.
Anksčiau šių parduotuvių buvo galima rasti ir Vokietijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, tačiau veikla buvo nutraukta.
„Negi Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos pirkėjas, tiekėjas yra tokie patriotiški, kad boikotavo rusišką tinklą ir jam teko išeiti? Deja, priežastis yra paprastesnė – kitose šalyse yra didesnė konkurencija, didesnė žemų kainų parduotuvių dalis ir „Mere“ paprasčiausiai neatlaikė konkurencijos.
Lietuvoje yra labai žema konkurencija, vyrauja keli prekybininkai, naujam gamintojui ar tiekėjui yra sunku įeiti į rinką. Konkurencijos pabaiga galima laikyti 2012 metus, kai buvo uždarytas paskutinis vietinių tinklų žemų kainų projektas „Super Netto“, nes jie visi suprato, kad vartotojų skaičius ribotas ir pardavinėti pigiau tą patį produktą tam pačiam vartotojui neapsimoka – jis nupirks ir brangiau.
Rinką kiek sujaukė atėjęs „Lidl“, tačiau dabar ir jis su kitais Lietuvos tinklais vykdo eksperimentą – „O kiek dar brangiau vartotojas gali nupirkti?“.
Tokia aplinka, kai dominuoja keli tinklai, kurie bando maksimalizuoti pelnus, kai naujam tiekėjui ar naujai prekei patekti į rinką yra neįmanoma misija, kai gyventojas maistui išleidžia 1/3 savo pajamų, yra labai palanki tokio tipo merėms.
Ir Lietuvos bankas, ir Konkurencijos taryba gali kiek nori daryti tyrimus, rodančius, kad Lietuvoje kainos nėra sukeltos. Tokių parduotuvių, kaip „Mere“, egzistavimas ir sėkminga plėtra rodo, kad taip nėra.
Lieka tikėtis, kad toliau krentanti vartotojų perkamoji galia paskatins Lietuvos tinklus pradėti realiai konkuruoti kaina arba po 2–3 metų jiems jau reikės galvoti, ką daryti su 60, o ne 20 „Mere“ parduotuvių“, – pasakoja P.Čepkauskas.
Kuo prekiaujama?
Įprastai žemų kainų parduotuvėse siūlomas toks prekių asortimentas, kad pirkėjas galėtų patenkinti visus poreikius, tačiau, kaip atkreipė dėmesį P.Čepkauskas, „Mere“ yra labiau „reikalingų arba „o gal prireiks“ prekių“ parduotuvė.
„Nesi tikras dėl to, kas čia bus, tik supranti, kad bus kažkas pigaus. Vadinasi, važiuodamas čia negali planuoti pirkinių ir nusipirksi tai, ko neplanavai. Tai labiau išparduotuvė“, – įvertino „Pricer.lt“ atstovas.
Jo teigimu, šiose parduotuvėse netrūksta rusiškų ir baltarusiškų, bet galima rasti ir lietuviškų tiekėjų – „Volfas Engelman“, „Krekenavos agrofirmos“, „Daisena“ – prekių. Lentynose taip pat yra nemažai latviškų, estiškų, lenkiškų, ukrainietiškų, turkiškų, vokiškų, šveicariškų, yra net ir prekybos tinklo „Lidl“ prekės ženklo prekių.
Kainų skirtumas – nemažas. Anot P.Čepkausko, dalis prekių „Mere“ parduotuvėse net 20–50 proc. pigesnės nei kitur, o tai, kaip teigė P.Čepkauskas, pasiekiama iškėlus tam tikrus reikalavimus tiekėjams.
„Tiekėjas turi atsiųsti pasiūlymą su savo prekės mažmeninėmis kainomis kituose tinkluose – fotofiksacija. Pardavimo kaina „Mere“ tinklui turi būti tokia, kad tinklo lentynose kainos būtų mažiausiai 20 procentų žemesnės nei konkurentų („Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir pan.), bet kartu užtikrintų jiems 32 procentų antkainį (anksčiau buvo 16 procentų, tačiau nelabai surinko grynąjį pelną). Pardavėjas turi savo transportu pristatyti prekes ir jas pasiimti atgal, jeigu jos neparduodamos.
Tokiu būdu „Mere“ tinklas permeta ant prekių tiekėjo visą darbą, susijusį su rinkos tyrimais, kainodara ir pardavimu, kas supaprastina tinklo vadybininkų darbą ir, be abejo, sąnaudas jiems.
Tiesą sakant, „Mere“ Baltijos šalyse pilnaverčių prekių vadybininkų ir neturi – sprendimą priimantys darbuotojai yra Rusijoje, o čia dirba tik techniniai darbuotojai, tvarkantys ir filtruojantys informaciją pagal nustatytas taisykles. Tiekėjas tikrai tokiomis sąlygomis neveš neaiškios, brangios, sunkiai realizuojamos prekės, nes teks po poros savaičių pasiimti atgal.
Sakot, drakoniškos sąlygos? Na, matant, kaip užpildytos lentynos, ko gero ne. Ką tiekėjas gauna mainais? Tik vieną punktą.
Paprastai kalbant – pinigus kartą per savaitę už per savaitę parduotus produktus. Tai, palyginti su kitų tinklų 30 ir 60+ dienų atsiskaitymo terminais, pasakiškos ir skaidrios sąlygos. Jokių marketingų, paslėptų sąlygų, kurios kituose tinkluose nugula į galutinę kainą.
Be to, dėl prastos kitų lietuviškų tinklų darbo kokybės daugelio „Mere“ tiekėjų prekės negali patekti į jų lentynas arba patenka su stipriai užkeltomis kainomis“, – pranešime situaciją aiškino P.Čepkauskas.
Mažą konkurenciją, leidžiančią įsitvirtinti „Mere“ parduotuvėms, patvirtino ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tad jos, tikėtina, sėkmingai plėsis ir toliau, o pirkėjų taip pat netrūks.
„Tai kaip upės tekėjimas jūrų link, taip pat ir žmonės juda ten, kur pigiau. Nereikia tikėtis, kad visi sąmoningai nepirks rusiškų prekių. Tai tik teorija, praktikoje tai neveikia“, – portalui lrytas.lt komentavo ekonomistas.
Jei norime nematyti rusiškų prekių ar rusiško kapitalo įmonių, anot jo, Europos Sąjunga turi priimti bendrą susitarimą dėl to, o kol kas lieka tik pasikliauti gyventojų sąmoningumu.
„Aš pats neperku rusiškų prekių, užsisakiau elektromobilį. Bet reikia suprasti, kad visi žmonės 100 proc. to nedarys“, – kalbėjo jis.
Išdavė licencijas, leidimą
„Vilniaus miesto savivaldybė parduotuvę „Mere“ valdančiai įmonei UAB „Valientė“ yra išdavusi prekybos tabako ir alkoholio gaminiais licencijas bei leidimą įrengti išorinę lauko reklamą.
Prieš išduodant licencijas, savivaldybės specialistai kreipėsi į valstybės institucijas, kad jos pateiktų duomenis dėl įmonei galiojančių sankcijų ir kitų ribojimų.
Duomenų apie šiuo metu galiojančius ribojimus nėra, todėl teisinio pagrindo neišduoti licencijos įmonei savivaldybė neturi. Dėl kitų parduotuvės veiklai keliamų reikalavimų atitikimo sprendžia valstybės institucijos“, – situaciją anksčiau yra komentavusi Vilniaus miesto savivaldybė.
