„Reikia pripažinti, kad tai yra žingsnis į priekį. Geriau yra turėti paketą, kuriame nėra numatoma naujų išimčių, yra naujos prekės, produktai sankcionuojami, mažinantys Rusijos karinės pramonės galimybes gamintis ginkluotę ar apeiti tam tikras sankcijas. Tai yra žingsnis į priekį“, – pirmadienį LRT žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Politikas akcentavo, kad Lietuva yra jau keturis kartus teikusi argumentus, kodėl į sankcijų paketus Rusijai reiktų įtraukti atominės energetikos ir nuo šio klausimo ateityje atsitraukti neketina.
„Manau ir lieku įsitikinęs, kad politinis sprendimas dėl atominės energetikos sankcionavimo, ateities būsimuosiuose paketuose, yra būtinas. Lietuva jau bemaž keturis kartus yra teikusi argumentus, dalyvaujame derybose, bet esu įsitikinęs, kad tai nėra vien techninis klausimas, kurį galima palikti Europos Komisijai nutarti ar ieškoti sutarimo techninio. Tai yra politinis apsisprendimas“, – akcentavo ministras.
„Manau, kad jį galima pasiekti ir neketinu nuo tų klausimų paprastai atsitraukti, liksime įsitikinę. Kol kas sutarimo nesame pasiekę, suprantama, tai užtrunka, kaip ir daugelis kitų klausimų iki šiol, bet tai nereiškia, kad jis nebus pasiektas niekada“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis pažymi, kad 10-ajame sankcijų pakete Maskvai, jo žiniomis, nėra ribojimų susijusių su rusiška atomine energetika. Tačiau jis tikina pateikęs siūlymus, kaip būtų galima įvesti sankcijas atominės energetikos srityje, bet apsaugoti tas atomines elektrines ES, kurios yra prižiūrimos ir pastatytos „Rosatom“.
„Esu pateikęs ir pasiūlymus. Vienas iš variantų būtų, kad valstybės gali įvardinti, kurie asmenys ar netgi kontraktai yra būtini jų veikiančioms atominėms elektrinėms, jų šalyse. Europos Sąjungoje yra atominių elektrinių, kurios yra prižiūrimos, pastatytos „Rosatomo“, kitaip tariant Rusijos Federacijos atominės energetikos įmonės“, – tvirtino konservatorių partijos lyderis.
„Galime tuos kontraktus, asmenis, apsaugoti nuo sankcijų režimo, kaip panašiai buvo padaryta naftos atveju, atsižvelgiant į tam tikrus jautrumus, bet kartu sankcionuojant 95 proc. viso kito. Taip atsitiko su nafta, manau, kad panašų principą pritaikius „Rosatomui“, tai galėtų veikti“, – pabrėžė politikas.
ELTA primena, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį, artėjant pirmosioms karo metinėms, paskelbė 10-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.
Į paketą įtraukti 11 mlrd. eurų vertės ES eksporto draudimai pramoninėms prekėms ir svarbiausioms technologijoms ir 47 naujų elektroninių komponentų, naudojamų Rusijos ginklų sistemose, kontrolė.
Komisija taip pat taikosi į daugiau asmenų Rusijos žiniasklaidoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „kurstant karą viešojoje erdvėje“, sakė U. von der Leyen.
G. Landsbergis yra pažymėjęs, kad jam asmeniškai būtų svarbu, jog diskusijoje būtų grįžta prie Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ įtraukimo į sankcijų sąrašą.
Taip pat vasario mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda paragino įtraukti Rusijos valstybinės atominės energetikos korporaciją „Rosatom“ į sankcijų sąrašą. Šalies vadovas neabejoja, kad griežtesnės priemonės agresorei Rusijai padėtų spartesniu tempu artėti link Ukrainos pergalės.