„Manau, kad tai pakankamai geras rodiklis, įvertinus tai, kad ketvirtasis ketvirtis buvo –1,5 proc. (palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė –1,7 proc. – ELTA). Žinoma, tai, kad Europos Komisija prognozuoja teigiamą ekonomikos augimą, pirmiausia yra susiję su pakankamai dideliais pinigais, kuriuos EK skirs, vadinami RRF pinigai ir kurie kažkur vasarą bus pradėti dalinti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Arlauskas.
„Tokia pinigų masė, kuri plūstels, ji žinoma labai stipriai atgaivins metų pabaigoje smukusia ekonomiką ir įvertinant tai, kad EK labai aiškiai pabrėžia dėl eksporto ir importo sumažėjimo, tai mes viliamės, kad šie metai nebus tokie (...), kad pulsime į recesiją“, – pridūrė jis.
Darbdavių konfederacijos vadovas akcentuoja, kad EK skaičiavo Lietuvos BVP augimą įvertinusi ir pakankamai ryškiai mažėjančią infliaciją, tad jeigu infliacija būtų tokio paties dydžio, kaip pernai, augimas būtų didesnis.
„Dar reikia įvertinti tai, kad kai skaičiavo Europos Komisija mūsų BVP augimą, jį įvertino tai, kad pakankamai ryškiai sumažės ir infliacija. Tai reiškia, kad jeigu infliacija būtų tokio paties dydžio, kaip praeitais metais, tai akivaizdžiai augimas būtų didesnis.
Todėl mes galvojame, kad būtent mažesnis procentas, kurį prognozuoja EK, buvo susijęs su tuo, kad infliacija sumažės iki 8 proc., o 2024 m. netgi iki 2,5 proc. Tai čia geros naujienos“, – sakė jis.
D. Arlauskas pabrėžė, kad Lietuvos verslas, atsižvelgus į tai, kas vyksta pasaulyje, jau subrendo ir užsigrūdino tam, kad galėtų atlaikyti didelius smūgius.
„Manau įvertinus apskritai, kas vyksta pasaulyje, kad mes netekome Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje rinkų, Kinijoje didžiąja dalimi netekome, aš matau, kad Lietuvos verslas pakankamai subrendo, užsigrūdino tam, jog jis galėtų didžiulį smūgį, kurio dar niekada nebuvo (2008 m. buvo didesnis smūgis negu dabar) (...), bet mes išsikapstėme. Ketvirtajame ketvirtyje buvo blogas rezultatas, dabar jis gerėja ir tai rodo apie mūsų pakankamai didelį verslo potencialą“, – tvirtino Darbdavių konfederacijos prezidentas.
ELTA primena, kad šią savaitę EK skelbė Lietuvos 2023 m. makroekonomikos prognozę.
EK duomenimis, po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvos ekonomikos augimas 2022 metais sulėtėjo iki 1,9 proc., o ketvirtąjį ketvirtį tapo neigiamas, siekęs -1,7 proc. Ekonominės veiklos augimą slopino sumažėjęs eksportas į kai kurias Rytų Europos šalis ir kritęs privatus vartojimas, nes augantis darbo atlygis nepadengė didelės infliacijos rezultatų.
Artimiausiu metu Lietuvos ekonomikai ir toliau įtakos turės ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas, prastėjanti įmonių finansinė padėtis ir mažėjanti namų ūkių perkamoji galia, teigiama EK prognozėje. Nors 2022 metų rudenį buvo prognozuota, kad 2023 metais Lietuvos ekonomikos augimas sieks 0,5 proc., dabar manoma, kad augimas per metus tesieks 0,3 proc.
Anot EK, piką 2022 metų rugsėjį pasiekusi infliacija pradėjo mažėti dėl kritusių pasaulinių naftos kainų ir vidaus pastangų pažaboti energijos kainų augimą vartotojams, įskaitant PVM tarifo sumažinimą šilumos energijai. Visgi, infliacija kituose sektoriuose vis dar yra didelė, kas galimai atspindi ankstesniais mėnesiais išaugusių sąnaudų poveikio vėlavimą.
Tuo pat metu, EK pažymi, kad kainų augimo tempas 2023 m. sumažės iki 8,7 proc., o 2024 m. – iki 2,1 proc. Mažėjantis aktyvumas tiek šalies ekonomikoje, tiek prekyboje su pagrindiniais partneriais ir tolygus energijos kainų mažėjimas prisidės prie infliacijos mažėjimo.
Taip pat 2024 m., dėl didesnių privataus vartojimo išlaidų, ekonomikos augimas sieks 2,5 proc. Be to, 2023 ir 2024 m. vyks didesnis ES lėšų, ypač RRF įsisavinimas.
