Kasant duobę Karveliškių kapinėse duobkasių kastuvai užkliūdavo nebent už akmenų. Įšalas, žemę dar kaustęs praėjusių metų gruodį, dabar beveik išnykęs.
„Prieš Naujuosius metus žemė kai kur ir per metrą buvo įšalusi, bet tai niekis, palyginti su kitomis žiemomis“, – „Sostinei“ Karveliškių kapinėse kalbėjo duobkasiai iš Šalčininkų rajono.
Anot jų, įšalo pasitaikydavo tuose kapuose, kur suformuotas pamatas. Kur kapas lygus – sunkumų nekildavo. O dabar išvis nereikia vargti.
Tiesa, atvykėliai spėjo įsitikinti, kad iškasti duobę kapinėse aplink Vilnių nėra taip paprasta.
Išrankioja daugybę akmenų
„Vilniaus kapinėse beveik vien molis ir dar daugybė akmenų. Smėlio beveik nepasitaiko. Tenka pavargti, kol akmenis išrankioji“, – aiškino duobkasiai.
Kodėl sostinės kapinėse į laidojimo verslą koją įkėlė atvykėliai? Anot duobkasių iš Šalčininkų rajono, gal vietiniams toks darbas per sunkus, gal atlyginimas netenkina: „Mūsų kur paprašo, ten ir kasame. Dirbame ne tiktai sostinėje, bet ir Vilniaus, Šalčininkų rajonuose.“
Duobkasiai jau spėjo įsitikinti, kad Parudaminio, Kalvelių ar Šumsko kapinėse kasti duobę daug lengviau, nes ten vien smėlis. Apskritai kuo arčiau pasienio, tuo gruntas lengvesnis.
O koks uždarbis už duobės kasimą?
Įmonė, kurioje dirba pašnekovai, prašo 270 eurų. Tiek kainuoja ir duobės iškasimas, ir užkasimas. „O mums lieka viršūnėlės, ne šaknelės“, – juokavo duobkasiai.
Priekaištauja dėl grumstų
Kad įveiktų įšalą, ankstesniais metais duobkasiams tekdavo ir pneumatinį plaktuką naudoti. Žinoma, būdavo nepatenkintų dėl ramybės trikdymo amžinojo poilsio vietoje.
„Dabar per laidotuves nebent atsiranda dalyvis, kuriam užkliūva sušalę žemės grumstai.
Toks aiškina, kad mes juos tyčia išmėtome. Pamėgintų tokius grumstus pats surinkti, greitai suprastų, koks tai darbas“, – kalbėjo duobkasiai.
Jau praėjo tie laikai, kai kapinėse duobkasiai laužus kūrendavo ir dėl to pylos gaudavo. Šitaip žemę šildydavo tik šalčiausiomis žiemomis.
Tačiau šiais metais beveik nereikia nei laužtuvų, nei peikenų, kuriais ilgiau pasidarbavus skauda rankas.
Kelių valandų neprireikia
Duobkasiai tikino prie šalčių pripratę. Kai jų nėra, galima per dieną ir daugiau nei po vieną duobę iškasti.
Iš pradžių duobkasiai prakerta mažą duobę, tada ji iškasama iki maždaug metro gylio ir nuo ten platinama į šonus.
Bet kai šaltis sukausto žemę, vien duobei iškasti prireikia kelių valandų. Dar valandą ar daugiau prireikia užkasti ir sutvarkyti aplinką. Šiuo metu šis darbas trunka perpus trumpiau.
