Tiek daug baldų nebereikia
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas „Žinių radijuje“ pareiškė, kad statybos ir baldų įmonėms šiuo metu sekasi sunkiau, mat daugiau pardavimų būta iki karo, pandemijos laikotarpiu.
„Tada žmonės remontavosi namus, tvoras, keitė baldus, turėjo tam ir pinigų, ir laiko. Natūralu, jog dabar viso to nebereikia ir kurį laiką nereikės. Šis sektorius išgyvena šiokį tokį nuosmukio etapą.
Medienos, medienos ruošinių pramonė taip pat išgyvena sunkesnius laikus, nes daugelis tikisi, kad žaliavų kaina dar kris, todėl pirkėjai neperka ir laukia kritimo. Teks tą bangą išgyventi“, – sakė M.Gudas.
„SBA Home“ vadovė Raimona Kižienė portalui lrytas.lt patvirtino šią situaciją: „Mūsų prekės eksportuojamos į maždaug 50 šalių ir matome, kad paklausa smuktelėjo visame pasaulyje. Mes, baldų gamintojai, tai jaučiame iš sumažėjusių užsakymų.“
Kaip teigė R.Kižienė, baldų poreikis sumažėjo dėl to, kad padidėjus palūkanų normoms stabtelėjo nekilnojamojo turto (NT) rinka. Įtakos turėjo ir aukšta infliacija, dėl žaliavų ir energijos kainų kilusi gaminių savikaina, taip pat suprastėję pirkėjų lūkesčiai dėl ateities. Ji neatmetė ir to, kad dalis gyventojų atsinaujino namus, baldus per pandemiją, tada dabar naujų prekių daugeliui nereikia.
Nors štai „Ikea“ pastaruoju metu jau ima matyti po truputį augančius pirkėjų srautus ir atsigaunančius pardavimus.
„Tiesa, pirkėjai rečiau perka impulsyviai, į prekybos vietą dažniau ateina jau suplanavę savo pirkinių krepšelį“, – portalui lrytas.lt komentavo „Ikea“ Korporatyvinių paslaugų vadovė Baltijos šalims Renata Dantė.
Norėdami sutaupyti imasi sprendimų
Sumažėjusį naujų klientų skaičių jaučia ir kai kurie interjero dizaineriai. Štai įmonės „Cozy2“ interjero dizainerė Eglė Balčiūnaitė-Muntzer darbo turi, nes vienu metu dažniausiai vykdomi keli projektai ir jie ilgalaikiai, tačiau naujų klientų – menkas skaičius.
Jos manymu, didžiausią įtaką tam daro „žvėriškai, tiesiog nenormaliai“ išaugusios kainos.
„Anksčiau klientams pateikdavome vienokią kvadratinio metro kainą, o dabar ši suma dvigubai didesnė“, – sakė ji.
„Anksčiau buvo populiaru viską projektuoti, baldus gaminti pas baldininkus, bet ši tendencija, manau, pasikeis ir bus vis daugiau perkama jau pagamintų baldų, kurie yra pigesni, o ne kiekvienas kampas projektuojamas pagal savo norus. Taip bus, nes baldų kainos žvėriškai išaugo, per pastaruosius trejus metus tikriausiai apie 40 proc.“ – portalui lrytas.lt komentavo E.Balčiūnaitė-Muntzer.
Tačiau architektė, interjero dizainerė Medeina Voverė klientų sumažėjimo nejaučia, mat per pandemiją ir po jos daugelis būstus nusipirko, o įrenginėjimas vis dar tęsiasi. Visgi žmonių požiūris į kainas kiek pakitęs, imta daugiau apie jas mąstyti.
„Jie truputėlį daugiau domisi, nagrinėja plokštes, stalviršius, žiūri, koks variantas būtų ekonomiškesnis, nors ne visada galų gale išsirenka pačius ekonomiškiausius variantus, bet kainai dėmesio dabar tikrai skiria daugiau.
Kartais atsisako pačių brangiausių sprendimų, renkasi vidutinius“, – portalui lrytas.lt pasakojo M.Voverė.
Anot jos, pasitaiko atvejų, kada gyventojai, norėdami sutaupyti, įsirengia tik pagrindines namų erdves – miegamąjį, svetainę, o darbo ar kitus kambarius baldais užpildo kiek vėliau. Kartais taip gyventojai darydavo ir anksčiau, bet pastaruoju metu tokių atvejų gerokai padaugėję.
M.Voverei tenka įrengti ir biurus. Pati su pokyčiais šioje srityje dar nespėjo susidurti, bet iš kolegų sakė girdinti, jog ir čia šis bei tas keičiasi. Naujos įmonės prašo įrengti vis mažesnes patalpas, senesni verslai taip pat iš didesnių kraustosi į mažesnes erdves, tai irgi daroma taupumo sumetimais.
Kainos turėtų stabilizuotis
„SBA Home“ vadovė pripažino, kad baldų savikaina po pandemijos išties išaugo.
„Esminės to priežastys – energijos kainų šokas, brangusios žaliavos, logistikos kaštai, kylantys atlyginimai ir kita. Siekdami amortizuoti kainų kilimą ypač daug dėmesio skiriame gamybos efektyvumui didinti, tačiau to nepakanka, kad kompensuotume bendrą kainų kilimą“, – komentavo R.Kižienė.
Artimiausiu metu baldų kainos turėtų stabilizuotis. To leidžia tikėtis palankios tendencijos žaliavų rinkose – kainos stabilizavosi, o kai kuriuose medienos gaminių segmentuose nors minimaliai, apie 2 proc., bet pinga. R.Kižienė paminėjo ir tai, kad dėl sumažėjusios gamybos pastaruoju metu atsilaisvina žaliavų tiekėjų pajėgumai, bet siekdami toliau dirbti maksimaliu pajėgumu jie sutinka daryti nuolaidas.
„Tikimės, kad pirmąjį šių metų pusmetį žaliavos dar turėtų pigti iki 5 proc., tačiau šis pigimas neatsvers pastarųjų metų brangimo, todėl baldų kainos turėtų išlikti stabilios.
Žinoma, jeigu paklausa neatsigaus ilgesnį laiką, tikėtina, kad parduotuvėse baldų kainos gali šiek tiek koreguotis“, – prognozavo pašnekovė.
