Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
– Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neseniai prognozavo, kad Rusijos ekonomika dėl karinės pramonės artimiausiu metu gali augti. Kaip jūs vertinate esamų sankcijų poveikį Rusijai?
– Reikia žiūrėti plačiai, nes pastaruoju metu priimta daug sankcijų, daugelio jų poveikis yra ilgalaikis. Bet kai kurios sankcijos įsigaliojo neseniai, vos prieš kelias savaites baigėme derybas dėl viršutinės kainos naftos produktams – mazutui, dyzeliui. Tik gruodžio 5 d. įsigaliojo žalios naftos viršutinės kainos ribojimai, kurie Rusijos biudžetą kasdien sumažina 160 mln. eurų. Tad pagrindinės sankcijos naftos, anglies, plieno ir kitiems sektoriams įsigaliojo visai neseniai ir jų poveikį dar pamatysime.
Taip pat 20 proc. sumažėjo tiek eksportas, tiek importas pasauliniu mastu.
Statistikai ir Europos Komisija (EK) savo analizėje nurodo, kad jau pernai Rusijos BVP susitraukė 4,5 proc., šiemet planuojamas iki 4 proc. kritimas. Reikėtų pasistengti, kad kritimas būtų dar didesnis.
Sankcijos veikia, tik gal ne taip stipriai, kaip norėta ir kaip tikėtasi. Rusijos ekonomika pademonstravo, kad yra gana atspari ir tai tik papildomas argumentas, kad nereikia sustoti, reikia toliau rengti sakcijų paketą, yra deramasi dėl 10-ojo.
– Kodėl sankcijų poveikio vertinimai skiriasi? Kai kurie buvo neteisingi, galvota, kad sankcijos Rusijos ekonomiką paveiks stipriau.
– Šio karo kontekste būta daug netikslių prognozių. Netiksli buvo ir Vakarų prognozė dėl kariuomenių: Rusijos kariuomenė buvo pervertinta, o ukrainiečių gebėjimai priešintis ir demonstruoti įspūdingą atsparumą buvo nuvertinti.
Taip pat reikia pripažinti, kad iš pradžių Vakarai ir mes patys pervertinome galimą sankcijų smūgį.
Be to, svarbus ne tik sankcijų turinys, bet ir įgyvendinimas, užtikrinimas, kad sankcijų nebūtų galima apeiti. Matome, kad daug eksporto ir importo ribojimų yra apeinami per kitas valstybes – Centrinę Aziją, Pietų Kaukazą, Turkiją, Serbiją ir kitas. Europos Komisija (EK) susisgribo ir dėl to neseniai paskyrė įgaliotinį – Davidą O'Sullivaną, buvusį EK generalinį sekretorių – sankcijų apėjimo klausimams.
Reikia ne tik kurti sankcijas, bet ir mažinti skyles, apėjimo koridorius, kurie leidžia toliau Rusijai kvėpuoti.
– Kaip sudėtinga užkardyti sankcijų apėjimą?
– Nelengva. Veikėjai, kurie bando apeiti sankcijas, yra kūrybingi, naudoja skirtingus būdus, o sunku visas skyles surasti ir užlipdyti. Užlipdyti jų visų neįmanoma, bet galima kiek įmanoma sumažinti galimybes sankcijas apeiti, bandant sekti prekių kilmę, galutinį kelionės tašką, kontroliuoti srautus, bendradarbiauti su kitomis valstybėmis ir garantuoti, kad tos prekės ir produktai pasiekė tas valstybes, o ne keliauja toliau į Rusiją.
– Kiek yra sankcijų plėtros potencialo? Kiek pasaulis dar mato būdų, kuriais galėtų smogti Rusijai?
– Dar yra erdvės sankcijoms plėsti ir mes, Lietuva, taip pat Lenkija, Esija yra labiausiai aktyvios valstybės sankcijų politikoje, prieš kiekvieną diskusiją dėl sankcijų paketo pateikiame savo pasiūlymus, konkrečius įrodymus, pesiunčiame EK savo idėjas ir jų yra daug.
Mes matome, kad technologijų sankcijos yra ypač paveikios, jos padeda stipriai sumažinti Rusijos galimybes atnaujinti savo karinį potencialą, investuoti į ekonomikos transformaciją.
Bankų sektorius dar nėra iki galo sankcionuotas.
Dėl propagandos – apie 10 Rusijos pagrindinių kanalų jau yra sankcijų sąraše, tačiau ne visi, reikia šitą sąrašą plėsti, tai prasminga, ypač kovoje prieš dezinformaciją.
Be abejo, reikia plėsti sankcionuojamų asmenų sąrašą, kuriame dabar yra apie 1500 individų ir kompanijų, nes kandidatų daug.
Galime judėti gilyn ir įvairiuose sektoriuose, eksporto draudimiuose, kūrybai dar yra erdvės. Mažai paliestos yra kriptovaliutos, lazeriai, lustų pasaulis. Tikimės, kad turėsime politinės valios 10-ajam sankcijų paketui, kad prieš brutalaus karo metines turėsime stiprų ir galingą atsaką Rusijai.
– Sankcijų plėtrai reikia valios, dėmesio. Kiek dėmesio karui skiria Europa?
– Dėmesio tikrai skiriama daug, vien Volodymiro Zelenskio vizitas Briuselyje tai parodė. ES istorijoje dar nė vienas lyderis nebuvo taip sutiktas, net JAV prezidentas nėra sulaukęs tokio dėmesio.
Dėmesį Ukrainai reikia išlaikyti ir svarbios yra ne tik sankcijos, bet ir karinė parama. Lietuvos misija yra ne tik užtikrinti, kad nebūtų pavargta, bet kad šiemet dar daugiau dėmesio būtų skiriama Ukrainai.
– Koks yra Ukrainos integracijos į ES planas?
– Kai karo pradžioje, kovo 1 d., atvykau į Briuselį ir buvo pradėta propaguoti idėją Ukrainai suteikti kandidatės į ES statusą, nemažai šalių atstovų sakė, kad to nebus, jų vyriausybės, kol vyksta karas, tam nepritars.
Bet praėjo keli mėnesiai ir birželį Ukrainai buvo suteiktas kandidatės statusas. Nėra nieko neįmanomo, ypač kai Ukraina demonstruoja didžiules pastangas, nepaisant karo, vykdo reformas, administracija dirba puikiai, visus stebina.
Išvadose per naktį atsirado stiprus sakinys – mes matome ir vertiname Ukrainos ryžtą, pasirengimą pradėti derybas kuo įmanoma greičiau. Tad manau, kad su kiekviena diena ukrainiečiai geba įtikinti vis daugiau širdžių ir protų, kad jie nuoširdžiai dirba ir tai nėra joks sąlygų apėjimas, tai nėra jokia išimtis.
Ir, aišku, Lietuva bus viena svarbiausių partnerių, bandančių padėti šiemet Ukrainai kiek įmanoma greičiau įgyvendinti EK nustatytus reikalavimus, siekiant derybų pradžios.
– Kokie bus darbai?
– Pagrindinės bėdos yra susijusios su teisės reforma, reikia kovoti su korupcija, užsiimti deoligarchizacija.
