„Didėjant regioniniams dujų srautams ir reguliuojamų veiklų apimtims, konsoliduotos grupės pajamos išaugo. Tačiau dėl reikšmingai augusių elektros ir dujų kainų dar sparčiau didėjo veiklos sąnaudos, o tai lėmė neigiamus pelningumo rodiklius. Įvertinus specifinius praėjusių metų aspektus ir tai, kad didžioji dalis veiklos yra reguliuojama, koreguoti finansiniai rodikliai yra teigiami. Grupės įmonės tęsia strateginių projektų įgyvendinimą ir investicijas į juos“, – veiklos rezultatus komentavo M. Keizeris.
Lietuvai nutraukus gamtinių dujų importą iš Rusijos, pagrindiniu dujų šaltiniu Baltijos šalyse tapo Klaipėdos SGD terminalas, o tai lėmė reikšmingą dujų srautų persiskirstymą. Daugiau dujų transportuojama Latvijos kryptimi, o nuo praėjusių metų gegužės – ir Lenkijos kryptimi. Dujų transportavimas į gretimas perdavimo sistemas didino pajamas ir keitė jų struktūrą. Tai užtikrino daugiau nei dvigubą – iki 98,3 mln. eurų – pajamų augimą už gamtinių dujų perdavimo paslaugas.
Įmonių grupės pajamų augimą lėmė ir 55 proc. didėjusios pajamos iš elektros perdavimo ir susijusių veiklų, kurios pernai sudarė 420,3 mln. eurų. Tam įtakos turėjo dėl didesnių elektros rinkos kainų 2,4 karto išaugusios disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos.
Kitos grupės pajamos sudarė 71,4 mln. eurų, kurių didžioji dalis – pajamos įgyvendinant Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projektą. Didžioji dalis šio projekto buvo vykdoma „de-minimis“ sąlygomis – kompensuojant patiriamus darbų kaštus pagal sutartis su statybų rangovais.
Dėl reikšmingai augusių energijos išteklių kainų, įmonių grupės veiklos sąnaudos praėjusiais metais augo dvigubai iki 637 mln. eurų. Dėl išaugusių sąnaudų „EPSO-G“ grupės veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) pernai buvo neigiamas ir siekė -11,3 mln. eurų. 2021 metais EBITDA buvo 79,6 mln. eurų. Konsoliduotas įmonių grupės grynasis nuostolis pernai sudarė 42 mln. eurų.
„Litgrid“ investicijos į strateginius ir valstybei svarbius elektros energetikos projektus praėjusiais metais sudarė 55,9 mln. eurų. „Amber Grid“ investicijos siekė beveik 43 mln. eurų, didžioji jų dalis – 27,5 mln. eurų įmoka už pernai pabaigtą dujotiekio jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. „Energy cells“ investicijos į energijos kaupimo įrenginių sistemą siekė 35,9 mln. eurų.
„Amber Grid“ 2022 metais Lietuvos, Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos vartotojams transportavo 40,4 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų. Pernai kilus karui Ukrainoje, itin išaugo dujų srautas Latvijos kryptimi. 2022 metais Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams buvo perduota 18,4 TWh dujų – dešimt kartų daugiau nei 2021 metais. Nuo praėjusių metų gegužės veikiančiu dujotiekiu GIPL į Lenkiją gegužės-gruodžio mėnesiais buvo perduota 6,4 TWh dujų, o į Lietuvą – 2,3 TWh.
Pagrindiniai elektros energijos perdavimo veiklos rodikliai pernai išliko santykinai stabilūs. Aukštos įtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams pernai buvo perduota 10,2 TWh elektros energijos. Dėl gyventojų ir verslo organizacijų taupymo bei prie skirstymo tinklų prijungtų energiją gaminančių vartotojų augimo energijos perduota 6,4 proc. mažiau, palyginti su 2021 metais.
Lietuvos, bendroje Latvijos ir Estijos ir Suomijos prekybos aikštelėse veikiančios dujų biržos „GET Baltic“ prekybos apimtys pernai sudarė 7 TWh. Energijos išteklių biržoje „Baltpool“ Lietuvos šilumos tiekimo įmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės įmonės 2022 metais įsigijo 6,8 TWh biokuro. Tai yra beveik penktadaliu daugiau, palyginti su 2021 metais.
