Infliacijos šuolis, sumenkusi perkamoji galia ir ekonominis neapibrėžtumas apribojo lietuviškų pieno produktų eksportą. Kokių pokyčių laukti 2023-aisiais, priklausys nuo pieno gamybos pagrindiniuose eksporto regionuose, geopolitinių ir ekonominių veiksnių.
Augo perdirbimas
Pirmoje 2022 metų pusėje augusi pieno produktų paklausa eksporto rinkose perdirbėjams leido didinti gamybą ir pardavimus užsienyje. Pernai Lietuvoje perdirbta 3,4 proc. daugiau pieno, nei 2021 metais – 1836,1 tūkst. tonų. 2022 metais įmonės perdirbo 98 proc. iš Lietuvos ūkių supirkto pieno kiekio. Apie 2 proc. lietuviško žaliavinio pieno buvo eksportuota, kai 2021 metais ši dalis siekė 3 proc.
Lietuviškas pienas namų rinkoje liko dėl aukštesnių supirkimo kainų, palyginti su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kainomis. Į pieno produktų eksportą orientuotos šalies įmonės perdirba daugiau pieno, nei Lietuvoje pagamina pieno ūkiai, todėl dalis žaliavos importuojama. Pernai daugiausia iš Latvijos importuoto žaliavinio pieno dalis perdirbtoje produkcijoje siekė 28 proc.
Pieno produktų kainos struktūra
Praėjusių metų gruodį galutinėje pieno kainoje parduotuvėse prekybininkų dalis šioje kainoje sudarė 29,6 proc., ūkininkų – 28 proc., perdirbėjų – 25 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis, jo dalis visų pieno produktų kainoje yra vienoda, rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika. Tuo metu sviesto kainoje prekybininkų dalis siekė – 35,5 proc., pieno ūkių – 24,3 proc., perdirbėjų – 22,8 proc. „Tilsit“ sūrių kainoje ūkininkų dalis siekė 34,2 proc., prekybininkų – 31,7 proc., perdirbėjų – 16,7 proc.
Eksportuotas augino supirkimo kainas
2022 metų pirmojoje pusėje eksporto rinkose buvo susiklosčiusi palanki situacija – pieno produktų kainos augo, jų paklausa išliko didelė. Tai leido gaminti daugiau produkcijos ir eksportuoti ją palankiomis kainomis. Augę pieno produktų pardavimai užsienyje leido didinti pieno supirkimo kainas ūkiams Lietuvoje. Tačiau praėjusių metų antrojoje pusėje padėtis eksporto rinkose pasikeitė.
Ekonomikos neapibrėžtumas susilpnino pieno produktų paklausą. Pagrindinių biržose prekiaujamų pieno produktų kainos pasaulinėje prekyboje pradėjo sparčiai ristis žemyn. Eksportuotų lietuviškų pieno produktų bendrasis kiekis per 2022 metų vienuolika mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, sumažėjo 3,6 proc. iki 343,6 tūkst. tonų. Didžiausias eksporto kritimas fiksuotas už ES ribų. Trečiosiose šalyse minimu laikotarpiu lietuviškų pieno gaminių eksportas pagal kiekį susitraukė penktadaliu.
Pieno ūkiams metai buvo geri
Pernai Lietuvoje supirkta 1339,53 tūkst. tonų natūralaus pieno – 0,5 proc. daugiau, palyginti su 2021 metais. 2022 metais vidutinė metinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 507,7 eurus už toną, kai 2021-aisiais metinis vidurkis sudarė 335,9 eurus už toną.
Nors pernai prekinių pieno ūkių skaičius sumažėjo 11,2 proc. iki 14,3 tūkst., juose laikomų karvių skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 208,6 tūkst. – 0,8 proc. daugiau, nei metais anksčiau. Dėl to vidutinis pieninių karvių skaičius viename pieną parduodančiame ūkyje minimu laikotarpiu išaugo nuo 12,8 iki 14,6 karvių.
Situacija Europos Sąjungoje
Europos Sąjungoje 2022 metais sausio–lapkričio mėnesiais sumažėjo visų pieno produktų eksportas: nugriebto pieno miltelių (-12 proc.), sviesto (-11 proc.), sūrių (-4 proc.), sutirštinto pieno (-15 proc.), nenugriebto pieno miltelių (-19 proc.), išrūgų miltelių (-9 proc.). Bendrasis ES eksportas per vienuolika mėnesių 2022 metais, produktus perskaičiavus į pieno ekvivalentą, susitraukė 10 proc.
Pernai per vienuolika mėnesių ES mažėjo beveik visos pieno produkcijos gamyba: žaliavinio pieno (-0,1 proc.), sviesto (-0,2 proc.), nenugriebto pieno miltelių (-5,7 proc.), sutirštinto pieno (-3,1 proc.), geriamojo pieno (-0,7 proc.), sūrių (-0,9 proc.). Augo dviejų produktų gamyba: nugriebto pieno miltelių (0,4 proc.) ir grietinėlės (0,9 proc.).
