Parlamentarai kartu su institucijų atstovais ir specialistais aptarė vieną iš galimų iniciatyvų užkardyti Lietuvos verslo veiklą karą vykdančioje šalyje. Visgi, tiek Valstybės duomenų agentūra, tiek Muitinės departamentas nurodė, jog pagal šiuo metu galiojančios įstatymus, dalinti ir viešinti konfidencialią įmonių informaciją nebūtų galima.
Gali kilti problemų dėl asmens duomenų apsaugos
Posėdžio metu kalbėjusi Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Daiva Jurelevičienė teigė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nurodo, kad valstybinė medžiaga negali būti tvarkoma, „siekiant priimti sprendimą dėl konkretaus juridinio ar fizinio asmens“. Todėl, pasak specialistės, tam tikras verslų, veikiančių agresorėje šalyje, registras „prieštarautų patiems valstybės duomenų valdymo principams“.
„Mūsų tie apribojimai yra tame, kad bendrai valstybės duomenų valdysena yra skiriama apibendrintoms analizėms, rodikliams ir tikslams. Šiuo atveju yra apribojimas būtent tiems duomenims, kurie yra priimami konkrečios įmonės atžvilgiu. Tai šitą Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų įstatymas draudžia. Matyt, jeigu kalbėti apie viešinimą, kažkokius kitokius žingsnius – tai turėtų būti ne Valstybės duomenų agentūra. Mes esame tam, kad parengtume medžiagą ir informaciją sprendimų priėmimui“, – situaciją komentavo D. Jureleičienė.
Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovai kėlė klausimą, koks yra esminis siūlomos iniciatyvos tikslas. Anot ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausiojo patarėjo Dariaus Trinkūno, siekiant keisti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą būtų susiduriama su tam tikromis duomenų apsaugos problemomis.
„Jeigu mes kalbame apie reglamentavimą arba kažkokio norminio reguliavimo atsiradimą – tai būtų kaip ir viešas veiksmas, oficialus, teisiškai reglamentuotas – mes turėtume pradėti nuo tikslo. Kuriuo tikslu mes siekiame to viešinimo? Nes viešinimas, vėlgi, jeigu žiūrėti, kokie duomenys turėtų būti viešinami, tada bus tų duomenų įvairių. Dalis bus susiję tiesiog su prekių ženklais, dalis gali būti susiję turbūt ir su asmens duomenimis“, – aiškino jis.
Jam antrino ir ministerijos vyresnioji patarėja Asta Godienė. Anot jos, jeigu tarp verslų, vis dar vykdančių prekybos ryšius su Rusija, nebūtų tokių įmonių pavadinimų, kuriuose yra nuorodos į asmens duomenis, problemų būtų išvengta.
„Iš tiesų, galimai su asmens duomenų apsauga ir nebūtų problemos, jeigu nė viename tame pavadinime nebūtų panaudoti asmens duomenys – vardas, pavardė. Tarkime, Vardenio Pavardenio individuali įmonė. Jeigu tame sąraše tokių nebus, tada iš asmens duomenų pusės mes neturime jokių įžvalgų, kaip tai galėtų pakenkti“, – nurodė specialistė.
Kėlė klausimą, ar verslo ryšiai su Rusija gali būti laikomi komercine paslaptimi
Diskusijoje dalyvavęs Valstybės duomenų agentūros atstovas Vadimas Ivanovas pastebėjo, kad Civilinis Kodeksas numato, jog „valstybės institucijos, kurios renka duomenis, turėtų neatskleisti komercinę paslaptį sudarančios informacijos“. Pasak jo, komercine paslaptimi gali būti traktuojama įvairi verslo sektoriaus informacija – taip pat ir ryšiai su Rusija.
„Kas yra komercinė paslaptis? Tai labai abstrakti sąvoka. Netgi Rusijos įvardijimas kaip šalies eksporto partnerės gali būti laikytina komercine paslaptimi ir gali sukelti teisines pasekmes viešinant tokią informaciją. Todėl teisinės analizės reikia labai nuodugnios ir rimtos“, – akcentavo V. Ivanovas.
Muitinės departamento atstovai, kurių duomenimis ir būtų remiamasi sudarant viešą verslų, bendradarbiaujančių su Maskva, registrą, teigia, jog teisės aktuose numatyti ribojimai muitinės struktūroms dalintis konfidencialia informacija su kitais subjektais.
„Muitinei pateikta informacija, kuri pagal savo pateikimo būdą ir pagal savo turinį yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi – čia nėra komercinė paslaptis. Ir šios informacijos be informaciją pateikusių leidimo, pateikti negalima“, – teigė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.
„Jeigu būtų teisinė bazė tą informaciją viešinti, tuos įmonių pavadinimus – mes tą galėtume daryti. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas mes tokia informacija galime keistis tiktai bendradarbiaudami su kitomis valstybėmis institucijomis, atlikdami patikrinimus arba jeigu yra atliekami procesiniai veiksmai“, – situaciją detaliau pakomentavo departamento atstovė Lina Markevičienė.
ELTA primena, kad Seime panašios iniciatyvos dėl verslų, tęsiančių veiklą Rusijoje, kilo ir anksčiau. Liberalas Raimundas Lopata kartu su grupe parlamentarų registravo rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“, kuria siūlė įpareigoti verslininkus ir įmones, kurie turi komercinių interesų Rusijoje, užsiregistruoti specialios komisijos viešajame registre ir pagrįsti, kodėl jie tęsią savo veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje šalyje.
Tuo metu Rusijos verslininkams siūlyta neleisti ir įsigyti bei turėti nekilnojamojo turto Lietuvoje be specialaus vyriausybės leidimo, taip pat raginta svarstyti nekilnojamo turto įsigijimo Lietuvoje apribojimus Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vyriausybę siūlyta įpareigoti pateikti parlamentui teisės aktus, numatančius, kad už teroristinės valstybės veiksmus atsako ir tos valstybės juridiniai asmenys, kuriems būtų neleidžiama vykdyti veiklos Lietuvos teritorijoje.
Visgi, Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje aptarė šią iniciatyvą ir grąžino iniciatoriams atgal tobulinti.
