Ir nors kol kas prekybininkai nepastebi, kad nuo sausio vėl padidėjus akcizui alkoholiui pardavimai pastebimai būtų pasikeitę, tačiau, vertinant ankstesnes tendencijas, beveik neabejojama, kad bus judama lengvesnių gėrimų link.
Pagal Akcizų įstatymą, kuris buvo priimtas 2021 m. vasarą, akcizai visų rūšių rūkalams ir alkoholiui didinami kasmet nuosekliai iki 2024 m.
Planuojama, kad per visą trejų metų laikotarpį biudžetas gaus papildomai per 104 mln. eurų. Pernai, 2022-aisiais, valstybė iš alkoholio akcizų gavo 429,4 mln. eurų. Tai 3,3 proc. daugiau nei 2021 m. (415,8 mln. eurų).
2021 m. priimtoje trejų metų perspektyvoje nuspręsta akcizus etilo alkoholiui didinti kasmet po 6,8 proc., tarpiniams produktams – vidutiniškai po 8 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams virš 8,5 proc. stiprumo, alui – 10 proc.
Taigi nuo šio sausio akcizai taip pat kilo. Vis dėlto staigaus pokyčio pirkėjų krepšeliuose nebuvo.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis portalui lrytas.lt sakė, kad prekybos alkoholiu pokyčių kol kas nefiksuoja – esą lentynose dar stovi gėrimų mažesniais akcizais likučiai.
„Bet bendrai, kai akcizai padidėja, pardavimai kiekiais šiek tiek sumažėja. Kadangi brangesni gėrimai brangsta daugiau, o alus – mažiau, kai kurie vartotojai persimeta prie pigesnio alkoholio. Žmonės nenori daugiau išleisti alkoholiui“, – kalbėjo D.Ryliškis.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė minėjo: alkoholio vartojimas mažėja pastaruosius penkerius metus. Ji svarstė, kad tai turbūt yra valstybės alkoholio prevencijos valdymo pasekmė.
„Šį sausio mėnesį alkoholio pardavimai mažėjo, tačiau sausį visuomet yra mažesnis alkoholinių gėrimų perkamumas, taip pat, kaip ir minėjau, tai jau ilgalaikė tendencija. Čia turbūt veikia viskas, taip pat ir žmonių vartojimo kultūros kaita.
Pastebime, kad labiausiai krenta stipriojo alkoholio pardavimai, mažiausiai – alaus. Tai lemia ne tik gėrimų kaina, tačiau ir visas vartojimas juda lengvesnių gėrimų link. Tokia tendencija jau daugelį metų vyrauja Vakarų valstybėse. Mes – ne išimtis“, – kalbėjo V.Budrienė.
„Nuo metų pradžios nefiksavome neįprastų alkoholio paklausos pokyčių – pardavimai liko stabilūs, kaip ir skirtingų rūšių alkoholio paklausos pasiskirstymas: daugiausiai nuperkama alaus – ypač šviesaus, antroje vietoje rikiuojasi vynas, dar mažiau nuperkama stiprių alkoholinių gėrimų. Kita vertus, pusantro mėnesio yra per trumpas laiko tarpas įvertinti realią didesnių akcizų įtaką vartotojų įpročiams“, – portalui lrytas.lt perdavė prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas.
Paprastai padidėjus akcizams trumpuoju laikotarpiu krenta brangiausio, „premium“ klasės alkoholio paklausa – vartotojai persiorientuoja į pigesnius produktus kiekvienoje alkoholio kategorijoje.
Kita vertus, pašnekovo teigimu, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, manoma, kad didesni akcizai lemia bendro alkoholio suvartojimo mažėjimą. Tokią prielaidą galima daryti palyginus alkoholio paklausos pokyčius su kaimyninėmis šalimis (Latvija, Lenkija), kur akcizai atitinkamu laikotarpiu nebuvo didinti.
Spaudimą darys ir paskolų palūkanos
Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ne vien akcizus, bet ir infliaciją mato kaip vieną priežasčių, dėl ko vartotojai nuo vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų perėjo prie alaus.
„Apskritai pernai alaus segmentas didele dalimi ir užtikrino valstybės pajamų iš alkoholio akcizų padidėjimą: iš 13,596 mln. eurų įplaukų iš alkoholio akcizo padidėjimo 11,510 mln. eurų prieaugis fiksuojamas alaus segmente“, – skaičiavo ekonomistas.
A.Izgorodinas mano, kad kylančios kainos, paskolų palūkanos bei didėjantys alkoholio akcizai toliau darys spaudimą alkoholinių gėrimų realizacijai Lietuvoje ir tai labiausiai bus juntama stipraus alkoholio rinkoje.
Augo alaus pardavimai
Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 m. duomenys parodė, kad 6,6 proc. sumažėjo stipriųjų gėrimų pardavimai. Spirituoto vyno pardavimai per praėjusius metus susitraukė 15,3 proc. Putojančio vyno ir ramaus vynuogių vyno pardavimai krito atitinkamai 0,7 proc. ir 6 proc.
Kaip pastebi VMI duomenis pasitelkusi Aludarių gildija, pernai 5,6 proc. augo alaus pardavimai.
„Svarbu pažymėti, jog didžiausią augimo dalį sudarė alus su lengvatiniu akcizu ir siekė 4,3 proc., o likusius 1,1 proc. sudarė alus be lengvatinio akcizo. Spėjama, kad apie pusė alaus kiekio su lengvatiniu akcizu buvo importuota iš ES ir trečiųjų šalių.
Tokiu būdu Lietuva parėmė trečiųjų šalių gamintojus, o tiksliau – importuotojus“, – komentavo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas ir paaiškino, kad lengvatinis akcizas taikomas mažųjų daryklų alaus importui.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė teigė, kad skaičiai rodo, jog bendras alkoholio kiekis suvartotas alaus pavidalu padidėjo, kadangi gaminamo alaus stiprumas nuo akcizo dydžio nepriklauso.
„Bet kuriuo atveju smulkiųjų gamintojų alaus rūšių kaina buvo ir yra didesnė už didžiųjų gamintojų alaus kainą dėl didesnių gamybos kaštų. Mažai tikėtina, kad po lengvatinio akcizo įteisinimo, ji sumažėjo. Toks lengvatinis akcizas leido mažiesiems aludariams lengviau konkuruoti su importiniais kraftiniais alumis ir didžiųjų aludarių gaminamu alumi.
Taigi, šie vienų metų pokyčiai rodo pozityvias tendencijas, kadangi didelės koncentracijos alkoholinių gėrimų dalis mažėja ir ją pakeičia mažesnės koncentracijos vietinių gamintojų alaus vartojimas. Tačiau darant išvadas reikėtų imti ilgesnio laikotarpio duomenis. Ankstesnių metų laikotarpiai rodė priešingas tendencijas, kai stipriųjų gėrimų vartojimas augo“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Karpuškienė.
Pokyčius lėmė ne akcizai
Ji mano, kad pakelti akcizai neturėjo didelės įtakos alkoholio vartojimo struktūros pokyčiams. Be to, alkoholinių gėrimų įperkamumas 2021 ir 2022 m. didėjo.
„Vartotojai labiau rinkosi mažųjų gamintojų alų, kuris dažnai yra brangesnis už stambių gamintojų alų dėl didesnių kaštų. Tai rodo, kad geriama ne dėl apsvaigimo, o greičiau dėl pasimėgavimo ir skonio savybių. Sumažėjusį stipriųjų gėrimų suvartojimo dalį tikėtinai galėjo nulemti atsivėrusios keliavimo į kaimynines šalis galimybės, kur šių gėrimų kainos yra mažesnės“, – svarstė Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.
Pašnekovės manymu, ne augantis akcizas, besikeičiančios žmonių nuostatos daro reikšmingą poveikį alkoholio vartojimui. „Dinamiškai besikeičiančioje visuomenėje akcizai yra svarbūs ir reikšmingi valstybės biudžetui, bet ne kaip veiksminga kovos su alkoholio vartojimu priemonė“, – teigė V.Karpuškienė.
Tiesa, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse yra nedidelė žmonių grupė, esanti gilioje atskirtyje ir priklausanti nuo alkoholio, kuriai keliolikos centų alkoholio pabrangimas dėl akcizo yra neįperkamas, todėl vietoje legalaus alkoholio jie pereina prie pilstuko ar panašiai. Tik, kaip atkreipia dėmesį pašnekovė, pagal tyrimų duomenis ši vartotojų grupė yra labai nedidelė. Todėl jai racionaliau ir taikliau taikyti prevencines ir gydomąsias priemones, nei dėl jos koreguoti akcizų politiką.
Dešimties metų pokyčiai
Per paskutiniuosius dešimt metų Lietuvoje alkoholio suvartojimas sumažėjo 20 proc., kai gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį Lietuvoje mažėjo 4 proc. 2012 m. bendrajame alkoholio suvartojime spiritiniai gėrimai sudarė 34 proc., o 2022 m. – jau 43 proc.
„Europoje spiritiniai gėrimai, priklausomai nuo kultūros, sudaro nuo 15 iki 25 proc. visame suvartojamame alkoholyje. Iš bendro vidurkio labiausiai išsiskiria Suomija, kurioje spiritiniai gėrimai sudaro 31 proc. Airijoje, garsėjančioje savo viskiu, spiritiniai gėrimai 2021 m. sudarė tik 25 proc. visame suvartojamame alkoholyje, alus – 40 proc., vynas – 30 proc.
Per dešimtmetį alaus suvartojimas Lietuvoje krito 25 proc. Sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų smuko net 46 proc. Lengvųjų gėrimų kritimą sušvelnino per tą patį laikotarpį 32 proc. augę putojančio ir ramaus vynuogių vyno pardavimai“, – skaičiavo S.Galadauskas.
