„Gali būti įvairių papildymų šiame paramos modelyje, pavyzdžiui, vertinant energetinį efektyvumą. Bet, kaip suprantu, Vyriausybė vis dar kalbasi apie tai, konkretaus sprendimo nėra, turbūt svarbu tai, kad kažkoks modelis bus. Ir tam atvejui, jeigu vėl netikėtai būtų tokie susvyravimai rinkoje, valstybė turėtų būti pasiruošusi pagelbėti“, – „Žinių radijui“ teigė J.Neverovičius.
„Bet taip pat yra vilties, kad kainos nešoks taip aukštai ir galbūt išsilaikys tokiame normaliame lygyje, dėl to svarbu pasinaudoti laisvos rinkos privalumais. Ir yra kelias pačiam susimažinti, nelaukti, kol valstybė pasirūpins, nes jeigu pasirūpins, tai tos sąlygos bus kitokios ir tos kainos bus didesnės“, – pridūrė jis.
J.Neverovičius atkreipia dėmesį: dar praėjusių metų vasarą prezidentas siūlė keisti kompensavimo modelį. Tačiau tuo metu, pasak jo, Vyriausybė tokiam modeliui nepasiruošė.
Todėl, anot prezidento patarėjo, dabar yra tinkamas laikas galimybę apsvarstyti taiklesnį kompensavimo modelį.
„Dabar tikrai yra laiko pagalvoti, kaip tai veiktų, kas tame dalyvautų, kaip administruojamas būtų toks modelis, kaip įvertinti ir daugiavaikių šeimų situaciją ir tų, kurie šildosi geoterminiu šildymu. Taigi, dabar tikrai yra pakankamai galimybių visus tuos aspektus įvertinti, susimažinti naštą valstybei, bendrai mūsų biudžetui tos paramos schemos ir taikliau remti, kad atsirastų motyvacija ir taupyti, o ne visiems po lygiai ir labai brangiai“, – akcentavo jis.
Pasak J.Neverovičiaus, dėl kompensavimo dydžio būtų galima diskutuoti.
„Vasarą kalbėjome apie 150 kWh. Jeigu institucijos pasiūlytų motyvuotą kitą skaičių, tai tikrai čia nėra didžiausia bėda“, – pabrėžė jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad gruodžio viduryje Vyriausybė patvirtino maksimalią 28,5 ct/kWh elektros kainos kompensaciją 2023 m. pirmajam pusmečiui. Taip pat numatoma, jog kitų metų pirmąjį pusmetį minimali 1 kWh elektros energijos kainos riba, žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas, bus 28 ct/kWh su pridėtinės vertės mokesčiu.
