Greičiausiai matysime nuosmukį
Vieni ekonomistai, matydami pingančias žaliavas ir energetiką, tiki, kad blogiausia yra jau praeityje, o kiti ragina neapsigauti – šis laikotarpis bus ramesnis, daug žadantis, tačiau krizė ne už kalnų.
Anot R.Rudzkio, iš esmės visi yra teisūs, mat remdamiesi skirtingais rodikliais visi daro skirtingas išvadas.
Blogiausią žaliavų ir energetikos kainų situaciją tikrai turėjome praėjusių metų viduryje. Elektros ir dujų kainos buvo pasiekusios pikus, statybininkai stebėjo keturis kartus išaugusias medienos kainas, bet visa tai dabar pasisuko kita linkme, kainos ėmė kristi. Tad atrodo, jog blogiausia ir yra praeityje.
Tačiau gamybos rodikliai siunčia kitokius signalus. „Gamyba į išorinius šokus reaguoja pavėluodama“, – paaiškino R.Rudzkis.
Lietuva, kaip eksportuojanti valstybė, apskritai yra labai priklausoma nuo kitų šalių. Jei euro zonos šalių ekonomikos auga, auga ir mūsų skaičiai. Tačiau šiemet, R.Rudzkio manymu, yra nemaža tikimybė, kad tiek Europos Sąjungos (ES) šalių, tiek Lietuvos ekonomika patirs nuosmukį. Jau praėjusių metų ketvirtasis ketvirtis Lietuvoje buvo neigiamas.
„Sunku nuspėti, ar nuosmukis bus didelis, greičiausiai nedidelis, bet recesiją išvysime ir Europoje, ir Lietuvoje.
Lietuva labai priklauso nuo Europos. Jei Europa staiga išsikapanotų ir imtų sėkmingai augti, turbūt ir Lietuvoje recesijos nebūtų. Be to, mūsų ekonomika gerokai sveikesnė nei daugelio ES šalių. Pavyzdžiui, palyginkime mūsų ir Italijos skolą – visiems aišku, kad Lietuvos padėtis geresnė.
Bet aš esu šiuo klausimu pesimistas – manau, kad nuosmukis Europoje bus, tad bus jis ir Lietuvoje, o pagrindine to priežastimi taps keliamos bazinės palūkanų normos“, – kalbėjo ekonomistas.
Bankrotų bus
Vasario 2 d. ECB dar kartą padidino palūkanų normas 0,5 proc. R.Rudzkio manymu, ECB gali dar 1 proc. punktu pakelti bazines palūkanų normas.
„Tenka orientuotis į tai, ką daro JAV Federalinė rezervų sistema. Ten šiuo metu palūkanų normos viršija 4,5 proc. ir yra aišku, kad jos kils virš 5 proc. Mūsų laukia panašios perspektyvos“, – sakė R.Rudzkis.
Anot jo, bazinių palūkanų normų kėlimo neišvengsime, nes nežinome, kokiais kitais būdais stabdyti infliaciją, kurios skaičiai dar toli nuo normų. Gruodį metinė infliacija siekė apie 9,2 proc., o ECB tikslas išlaikyti ją ties 2 proc., nes tada ekonomika yra sveikiausia. Kai infliacija šį skaičių viršija, išsikraipo tarpusavio santykiai, investiciniai tikslai ir visa kita.
Apie 4 proc. palūkanų normos gali stabdyti ekonomiką, tačiau, R.Rudzkio teigimu, tai padės ją išsigryninti, mat nebuvo sveika ir turėti nulines ar net neigiamas palūkanas. Turint pigius pinigus išauga „zombinių“ įmonių skaičius, jos vos gyvos, bet kadangi pinigai nieko nekainuoja, egzistuoja ir toliau.
„Mums reikia išsigryninti ekonomiką. Tai nebuvo padaryta 2008 m., todėl krizė ir užsitęsė“, – paminėjo jis.
Tad bankrotų tikrai išvysime ir nebūtinai mažųjų verslų. R.Rudzkis tiki, kad smulkūs verslai yra lankstūs, todėl šį sunkmetį su įvairiomis Vyriausybės siūlomomis paramos programomis jiems atlaikyti pavyks. Didžiulės gali nukentėti labiau.
„Milžinų pinigų šaltinis dažnai yra jų išleistos obligacijos. Dabar įmonėms reikia persifinansuoti visai kitomis sąlygomis. Manau, pamatysime bankrotų“, – svarstė R.Rudzkis.
Trūksta politinės valios
Lietuvoje problema yra ne tik augančios palūkanų normos. R.Rudzkio teigimu, turime daug spragų: ilgos eilės norint patekti pas gydytojus, korupcija teisėtvarkoje, problemos švietimo sistemoje, tuštėjantys regionai, verslams kylantys sunkumai išsiimant įvairius leidimus.
Anot R.Rudzkio, štai būtent verslai yra per daug apipinti biurokratija, kuri tik sunkina padėtį, kai kaip tik reikėtų verslus stimuliuoti ir skatinti augti, juk dabartinė mūsų padėtis nėra pati geriausia.
„Prarandame daug kozirių. Pažiūrėkite, anksčiau turėjome pigios, bet su tinkamomis kvalifikacijomis, darbo jėgos, o dabar darbo jėga nebėra pigi, atlyginimai kilo.
Buvome ir pasienio valstybė su Rytais. ES su Rytais prekiavo, galėjome gerai išnaudoti tranzitinius srautus. Bet dabar nusileido geležinė uždanga ir iš pliuso, jog esame tranzitinė šalis, tai tapo minusu. Patys tapome pakraščiu.
Turime ir įvairių specialistų trūkumą. Reikia rimtai galvoti sprendimus, kurie pagerintų Lietuvos investicinį klimatą, nes dabar Lietuva praranda daug pranašumų“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo manymu, esame patekę ir į vidutinių pajamų spąstus, o kai šalis pasiekia aukštas vidutines pajamas, jos augimo tempai krenta. Pasak R.Rudzkio, tai jau matome ir Lietuvoje.
„Visoms mano išvardytoms problemoms išspręsti reikia stiprios politinės valios, o ko nėra, to nėra.
Galime pritraukti kompetentingus politikų patarėjus, pasikviesti net iš užsienio, bet nėra politinės valios spręsti problemas.
Visos mūsų politinės partijos gyvena rinkimų ciklais ir jų pagrindiniai uždaviniai yra tik laimėti savivaldos rinkimus, išlaikyti daugumą Seime. O mano išvardytos problemos yra išsprendžiamos ne per dvejus metus, joms gali prireikti 5–7 metų“, – aiškino ekspertas.
Nepritaria kaupimui pensijų fonduose
Pastaruoju metu daug kalbama ir apie kaupimą pensijų fonduose bei galimybę pasitraukti iš jų. Tikimasi, jog politikai imsis šio klausimo ir ieškos sprendimų.
R.Rudzkis sako visada buvęs šalininkas tik „Sodros“ sistemos.
Pasirašytos gyventojų sutartys su fondais galioja, reikėjo iš anksto skaityti sutartis, teigė R.Rudzkis. Visgi jei atsirastų galimybė iš fondų pasitraukti ir likti tik „Sodroje“, R.Rudzkis sakytų taip ir padaryti.
